Kretingos rajono Salantų kultūros centras

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Pradžia Apie mus Istorija Muzikavimo tradicijos

Muzikavimo tradicijos

El. paštas Spausdinti PDF
Salantuose labai gilios chorinio dainavimo tradicijos. Dideli bažnyčios vargonininko Stanislovo Danilevičiaus, kuris į Salantus atsikėlė kartu su kunigu Pranciškumi Urbanavičiumi, nuopelnai. Vargonininkas pirmasis užgiedojo lietuviškai, nors ano meto dvasinė vyresnybė buvo įspėjusi bažnyčiose nieko nekeisti. Kalėdodamas ragino jaunimą stoti į bažnytinį chorą. Salantiškiams buvo negirdėtas dalykas, kad kaimo jaunimas galėtų giedoti bažnyčioje. Per Mišias kiekvieną sekmadienį choras giedodavo net keturiais balsais. Choras giedodavo ne vien tik religines giesmes. Kartą buvo nuvykęs Kretingon ir čia grafų Tiškevičių parke surengė labdaringą koncertą, turėjusį didžiulį pasisekimą. Kai kurie lenkiškai kalbėję kurorto ponai kvietė chorą su lenkiška programa atvykti Palangon. Tačiau choristai atsisakė, pareikšdami, kad jie dainuoja tik lietuviškas dainas.
Salantų bažnytiniame chore giedojo vėliau garsia Lietuvos dainininke tapusi Adelė Nezabitauskaitė - Galaunienė.
Likimas į Salantus buvo atvijęs čekų tautybės dirigentą Jozefą Eduardą Mašeką. Jį vadovauti Rietavo orkestrui buvo pasikvietęs kunigaikštis B. Oginskis. Į Salantus J. Mašekas pateko B. Oginskiui pasiligojus, kai Rietavo orkestras pradėjo irti. Taip J. Mašekas tapo Salantų dvaro administratoriumi. Salantuose jis sulaukė ir savo gyvenimo saulėlydžio. Mirė 1927 metais. Palaidotas Salantų kapinėse. Jo kapą žymi ąžuolinė skulptūra, vaizduojanti vaidilą su kanklėmis.
Pokario metais Salantuose susikūrė kultūros namų choras, suvienijęs dainos mėgėjus iš viso miestelio. Salantų kultūros namų choras nuo pat 1946 m. dalyvavo visose Dainų šventėse. Pradžioje šiam chorui vadovavo Kazys Rutkaitis, 1952 m. vadovauti ėmėsi Alfonsas Girskis.
Didelis A. Girskio nuopelnas - vyrų choro įkūrimas. Choras gyvavo apie penketą metų, iki rajono likvidavimo, po to daugelis dainininkų išvyko į kitus rajonus, ir chorui egzistuoti nebeliko galimybių.

1965 m. į Salantus atvyko jaunas, ką tik baigęs Klaipėdos Jono Šimkaus muzikos technikumą chorvedys Petras Pučkorius

1965-1972 m. Salantų kultūros namų meno vadovas ir mišriojo choro dirigentas. 1970 m. jo parengtas choras dalyvavo respublikinėje dainų šventėje.

1972-1979 m. Salantų vidurinės mokyklos muzikos ir dainavimo mokytojas, vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių chorų bei vokalinių ansamblių vadovas.  Jo paruoštas mišrus choras 1977 m. respublikinės moksleivių dainų šventės konkurso laureatas, 1976 m. respublikinėse mokyklų chorų varžybose pelnė II –ąją vietą, o 1979m. analogiškose varžybose –I-ąją. Meniškai tada nuskambėjo Pasveikinimo choras iš V.Klovos  operos “Pilėnai”, Valstiečių choras iš B.Smetonos operos “Parduotoji nuotaka”, R.Šumanno “Čigonai” ir lietuvių kompozitorių dainos. 1976 ir 1978 metais respublikiniuose “Dainų dainelės “ konkursuose vyresniųjų klasių vaikinų vokalinis ansamblis pelnė laureatų vardus, mišrusis vaikų vokalinis ansamblis 1978 m. “Dainų dainelės” konkurso laureatas.

1978 m. Petras Pučkorius apdovanotas Liaudies švietimo pirmūno ženkleliu.

Nuo 1979 m. rudens iki 1982 m. Skuodo vaikų darželio “Žilvitis” muzikos vadovas. Jo paruošti vaikučiai -1980 m.mergaičių vokalinis ansamblis ir 1982 m. berniukų tercetas “Dainų dainelės” konkurso laureatai.

Antraeilės mokytojo pareigos pagalbinėje-internatinėje mokykloje (tercetas, berniukų ansamblis patekęs į zoninį turą, pateko į TV)

1983 m. grįžęs į Salantų vidurinę mokyklą, pedagogas vadovavo jaunučių, jaunių ir vyresniųjų klasių moksleivių mišriajam chorui (50-60 dalyvių) bei vokaliniams ansambliams. 1985 m.respublikinės dainų šventės konkurse jaunių choras pelnė geriausio kolektyvo vardą. Visus tris chorus mokytojas parengė 1987 m. respublikinei moksleivių dainų šventei.

Savo žiniomis, profesionalumu noriai dalinosi su šeima-1985 m.  su žmona D.Pučkoriene parengė Salantų kultūros namų mišrųjį chorą respublikinei dainų šventei, Dešimtmetį kartu su dukra Palmyra vadovavo Salantų kultūros namų mišriam chorui. Nuo dainų konkurso “Dainų dainelė” pradžios, Danutės ir Petro Pučkorių paruošti dainorėliai daugybę kartų garsino Salantus Lietuvoje tapdami laureatais.

1987 m. Petrui Pučkoriui suteiktas nusipelniusio mokytojo vardas, tais pačiais metais apdovanotas Kultūros žymūno ženklu.

P.Pučkorius – pirmasis 1989 m. Salantuose įsteigto Kretingos vaikų muzikos ir dailės mokyklos filialo direktorius. Stiprus P. ir D.Pučkorių įkurtas chorinio dainavimo skyrius. Jaunieji dainininkai, vadovaujami šių visoje respublikoje žinomų chorvedžių, daugybę kartų dalyvavo respublikiniuose, zoniniuose ir rajoniniuosekonkursuose bei festivaliuose, tapdavo “Dainų dainelės “ konkurso  laureatais, dainų šventės dalyviais.

Vadovaujant (1993-2003) Petrui Pučkoriui 1993 m. įkurta savarankiška Salantų meno mokykla, o šios mokyklos įkūrimas – labai svarbus žingsnis Salantų muzikavimo tradicijų puoselėjimo istorijoje.

P. Pučkorius – Kretingos rajono ir Žemaitijos krašto dainų švenčių dirigentas, 1993 m. Lietuvos jaunimo mažosios dainų šventės Vilniuje dirigentas.

1994 m. suteikta muzikos mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija.

2002 m. pavasarį suteiktas Kretingos rajono garbės piliečio vardas.

Nuo 2015 m. vadovavo Kultūros centro liaudies muzikos kapelai „Strazdelis”. P. Pučkorius mirė 2019 m. gegužės 7 d. Palaidotas Salantų kapinėse.

Instrumentinio muzikavimo tradicija Salantų krašte išlikusi iki šių dienų. Puikus muzikantas Stasys Gailius gimęs. 1929 metais, pradėjo groti būdamas septyniolikos metų, įsigijęs namų darbo dvieilę koncertiną. Maždaug tuo pat metu pasidirbo ir kojinį būgną, kuris Žemaitijoje buvo būtinas. Gretimame kaime gyvenęs muzikantas jam parodė pagrindines tonacijas, ir gabus jaunuolis pradėjo griežti iš pradžių kaimo šokių vakarėliuose, patalkiuose. Grįžusį iš kariuomenės muzikantą jau kvietė groti į vardynas, vestuves, krikštynas. Nusipirkęs dabartinę koncertiną „Pearlgueen“ Stasys Gailius grojo ir kultūros centro kapeloje, dalyvavo respublikinėse liaudies muzikantų šventėse, Pasaulinėje dainų šventėje Vilniuje, įvairiuose rajoniniuose, regioniniuose renginiuose.

2019 metais Lietuvos nacionalinis kultūros centras organizavo XXXI etnoinstrumentologinę ekspediciją. Jos metu garso, vaizdo, anketų pagalba buvo renkama medžiaga apie rajone esančius tradicinius muzikantus. Tarp geriausių atrinktas salantiškis, liaudies muzikantas Stasys Gailius. Būdamas 90 metų dalyvavo Vilniaus  mokytojų namuose renginyje „Griežia Kretingos, Klaipėdos tradiciniai muzikantai“. Šiuo metu yra ruošiama kompaktinė plokštelė „Kretingos krašto tradiciniai muzikantai“, kurioje išgirsime Stasio Gailiaus atliekamus kūrinius.