Kretingos rajono Salantų kultūros centras

Įvertinus Velykų margučių marginimo konkurso rezultatus, Salantų pyrago lauknešėliai keliauja Erikai Kuzminskei ir Agnei Razmienei! Dėkojame visiems dalyvavusiems konkurse!

Atvelykio proga primename ir apie šios šventės tradicijas.

Atvelykis – tarsi Velykų šventės atkartojimas, tik stalas kuklesnis, o dėmesys skiriamas vaikams. Nuo Velykų būna praėję šiek tiek laiko, tad vaikai suspėja prisirinkti kiaušinių, tradiciškai yra žaidžiami įvairūs žaidimai, vyksta ridenimai. Atvelykis siejamas su sūpuoklėmis – anuomet būtent per vaikų Velykėles žmonės imdavo suptis ir džiaugtis pavasariu.

Būtinas šventės akcentas – pyragas. „Tradiciškai kepdavo „Bobas“ – manyta, kad kuo ji aukštesnė, tuo skanesnė. Jei šeima pasiturinti, prikepdavo ir kitokių pyragų, meduolių, keksų. Ant stalo dėdavo ir virtos mėsos, ir šaltienos, ir kiaušinių. Jei sąlygos menkesnės, kepdavo paprastesnį pyragą, vadintą „Pagalve“. Svarbiausias momentas – mielės ir pyragų kilimas. Moterys anuomet visokių papročių turėjusios, kad tik tie pyragai kiltų, su mielėmis aplink trobas lakstydavo, tikėjo, kad tai turės įtakos pyragų „augimui“, – pasakoja etnologė N.Marcinkevičienė.

Etnologės teigimu, per Atvelykį taip pat būdavo priimtina suvalgyti bent vieną baltą, nemargintą, kietai virtą kiaušinį. „Tai labiau liturginis paprotys, mat per apeigas bažnyčioje taip pat buvo įprasta apsirengti baltai. O balta – tai visuomet nauja pradžia. Jei laikotės papročių, tuomet pusryčiams paprastas baltas kiaušinis bus labai simboliška.

O kas šiandien neturite galimybės pasisupti, kviečiame Jus pasiklausyti žemaitiškos Velykų liaudies dainos „Bernelis supava“!
Velykų liaudies daina

 Salantų kultūros centro informacija

Toliau tęsiame pažintį su mūsų krašto senaisiais probočiais – kuršių gentimi. Šį gražų antradienį apsilankėme ant Laivių piliakalnio, kur pakalbinome kraštietį, laiviškį, kuršių atkuriamosios istorijos klubo PILSOTS narį Ričardą Pocių! Apie Laivių piliakalnį, istorinę rekonstrukciją, istorinės atminties svarbą, mūsų karingąją kuršių gentį! p.s. filmuota laikantis saugaus atstumo. Gero klausymo ir gražios dienos Jums. Tikimės, jog rugpjūtį  jau tikrai susitiksime planuojamame pėsčiųjų žygyje aplink Salantus kuršių genties takais ir gyvai turėsite progą pabendrauti su klubo PILSOTS nariais. 

VAIZDO ĮRAŠAS

Salantų kultūros centro informacija

„Tesusirenka čia visi – pasiilgę rojaus, poilsio ir ramybės vietos, amžino laimingumo vietos, kur ne­bėra ko bijoti barbarų.” VILIUS ORVIDAS.

Savo išgyvenimus Orvidų sodyboje Jonas Mekas yra taip aprašęs: „Tu stovi tarp visų tų akmenų ir jauti tokią didelę žmogaus jėgą, tokį neapsakomą atsispyrimą prieš visas totalitarines jėgas. Orvido sodyba yra paminklas, himnas, odė individualizmui, žmogaus sielai; manifestas prieš viską, kas nori užgniaužti žmogaus individualumą“. „Manau, kad lietuviai dar vis netiki, jog Orvido sodyba yra vienas iš keturių ar penkių didžiausių pasaulinės skulptūros kūrinių. Aš manau, kad Lietuva yra kaip Orvido motina: Orvido motina netiki, juokais leidžia – tai ir Lietuva juokais trupučiuką leidžia. Šios vietos svarbą mato kiti – iš pradžių Anglijoj, Japonijoj. Pirmiau nei Lietuva... O kas Lietuvoj? Čiurlionis… Čiurlionis, Čiurlionis... Čiurlionis yra gerai, bet jis buvo jau prieš šimtą metų. Bet po Čiurlionio yra Orvidas ir Mačiūnas, ir dar kitų yra“.
Kviečiame prisiminti ir pažiūrėti filmus, laidas apie mūsų kraštietį skulptorių, menininką, vienos įspūdingiausių sodybų Lietuvoje įkūrėją Vilių Orvidą!

Nurodos:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000065505/legendos-vilius-orvidas

https://www.youtube.com/watch?v=C26YEAH9cBI

https://www.youtube.com/watch?v=s6UnGvHuHCQ

Salantų kultūros centro informacija

Atvelykio sekmadienis – pati geriausia proga paskelbti Žvainių skyriaus ir „Imbariečių draugijos" organizuoto konkurso „Gražiausiais Velykų margutis“ nugalėtojus. Ačiū Jums už aktyvumą, geranoriškumą, už idėjos palaikymą, už dalyvavimą, už balsavimą, už kūrybą, už tradicijų puoselėjimą ir už bendrystę.

O dabar skelbiame nugalėtojus! 101 balsą, paspausdami po mėgstama fotografija „patinka“ ir kitus ženklus, Jūs skyrėte Danutės Bertašienės iš Žvainių margučiams. Antroje vietoje liko kūlupėniškės Laimos Vencevičienės ir jos sūnelių margučiai, sulaukę 70 Jūsų „patinka". Trečioje vietoje rikiuojasi Vidos Čižinauskaitės iš Babtų (Kauno r.) kūriniai, sulaukę 52 „patinka". Konkurso nugalėtojų lauks Žvainių skyriaus, „Imbariečių draugijos" ir Seimo narės Levutės Staniuvienės įsteigti prizai. Juos nugalėtojams įteiksime, kai baigsis karantinas ir bus saugu bendrauti! 

Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė

Labas, bičiuliai! Gal pas ką iš Jūsų sename albume puikuojasi fotografija, menanti gegužinių (šokių) tradiciją Salantų krašte (Juodupėnuose, Laiviuose, Pesčiuose, Leliūnuose, Imbarėje, Erlėnuose, Žvainiuose ar kituose aplinkiniuose kaimuose bei pačiuose Salantuose)?!
Pavasariui vis įgaunant pagreitį, mintyse jau keliaujame į gegužės mėnesį ir tęsiame virtualią kraštotyrinę veiklą. Dar visai netolimoje praeityje būta gegužinių tradicijos, į kurias rinkdavosi jaunimas, berželiais ir kitais įvairiais žolynais apsmaigstytose vietose vykdavo šokiai. Šią tradiciją dar tikrai mena mūsų senieji krašto gyventojai!
Labai tikimės, jog kokia sena fotografija ar įdomi istorija apie gegužinių tradiciją, jų metu vykusius šokius, dar yra užsilikusi pas Jus ir gali pasiekti dienos šviesą iš Jūsų artimųjų senų albumų ir prisiminimų. Senų fotografijų kopijų ir kitos informacijos laukiame el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai  
Fotografijoje gegužinės Darbėnuose dalyviai 1930 m. (Kretingos muziejaus fotografija).

Salantų kultūros centro informacija

Didžiausia ir labiausiai laukiama pavasario šventė yra Velykos, bet nereikėtų pamiršti ir kitos, ne mažiau nuotaikingos šventės – Atvelykio, kuri liaudyje dar vadinama mažosiomis arba vaikų Velykėlėmis. Šios šventės metu visas dėmesys skiriamas vaikams. Švęskime linksmai ir spalvingai drauge su visa šeima! Laivių skyrius kviečia šeimas dalyvauti konkurse „Velykinių ketureilių kūrimas”. Sukurtus ketureilius siųskite Rožei Žvinklienei į messenger programėlę nuo balandžio 17 d. iki 18 d., o balandžio 19 d. ketureiliai bus skelbiami FB puslapyje „Laivių bendruomenė”. Daugiausia „patinka” surinkusioms šeimoms bus įteikti prizai. Kviečiame aktyviai dalyvauti!

Laivių skyriaus vedėja Rožė Žvinklienė