Kretingos rajono Salantų kultūros centras

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Please wait while JT SlideShow is loading images...
Photo Title 1Photo Title 2Photo Title 3Photo Title 4Photo Title 5
Pradžia Naujienos
Naujienos

Žvainių skyrius

El. paštas Spausdinti PDF

ŽVAINIŲ SKYRIUS

zvainiai

Nuo 2015 m. sausio mėn. įsteigtas Salantų kultūros centro Žvainių skyrius.

Kolektyvai

Vokalinis ansamblis

Folklorinis ansamblis „Imbarietės“ susikūrė 2005 metais. Ansamblio repertuare žemaičių krašto dainos, Imbarės bendruomenės senolių dainuotos dainos, pasakojimai. 2005 m. ansamblis dalyvavo respublikiniame bendruomenių sąskrydyje Ukmergėje, 2008 metais - folkloro ansamblių šventėje „Padainioukem po lėipuom“ Kretingoje, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės-muziejaus renginiuose, aplinkinių filialų organizuojamuose renginiuose, Gargždų kultūros centro liaudiškos muzikos šventėje „Grok, armonikėle“, nevyriausybinių organizacijų mugėje Kretingoje. 2010 m. ansamblis dalyvavo baigiamajame rajoniniame romansų atlikėjų koncerte „Suskinsiu aš...“.  Iki 2015-07-03 ansamblio vadove buvo Aušra Dvarionienė. Nuo 2015 m. rugsėjo ansambliui vadovauja Antanas Žvinklys. Pasikeitė ir ansamblio specifika, repertuare populiarioji, liaudies muzika, lietuvių kompozitorių kūriniai. Kasmet kolektyvas dalyvauja „Sidabrinių balsų“ apžiūrose-konkursuose. 2017 m. vokalinis ansamblis ir instrumentinė grupė (didžiųjų vokalinių ansamblių grupėje) užėmė II vietą. 2019 m. vokalinis ansamblis (didžiųjų vokalinių ansamblių grupėje) užėmė I vietą. Dalyvauja ir retro muzikos bei romansų rajono apžiūrose-koncertuose. Vokalinis ansamblis su jam pritariančia instrumentine grupe aktyviai koncertuoja Kretingos, Plungės, Skuodo, Telšių rajonų kultūros skyriuose, aplinkinių rajonų bendruomenių organizuojamuose renginiuose. Ansamblis savo koncertinę programą 2017 metų spalį pristatė ir Lietuvos Respublikos Seime, atidarant Kretingos krašto tautodailininkų parodą „Nuo piliakalnių ir kaimai nuriedėjo“. Porą metų ansamblis buvo pakviestas koncertuoti Kretingos rajono artojų varžybose. Tradicija tapo – per adventą meninę programą atlikti Salantų ligoninės pacientams.

imbarietes

Vokalinis5 (3)

 

Instrumentinė grupė

Nuo 2018 m. Žvainių skyriuje meno vadovo A. Žvinklio suburta veiklą pradėjo instrumentinė grupė. Įvairiais instrumentais grojantys vyrai  ne tik repetuoja, bet ir aktyviai koncertuoja Kretingos ir aplinkinių rajonų kultūros įstaigose bei bendruomenėse.

Instr1

 

Gitarisčių ansamblis

gitaristes_zvainiai

Ansamblį 2007 metais subūrė Aušra Dvarionienė. Merginos atlieka įvairių Lietuvos autorių dainas. Dalyvavo kitų kultūros centro filialų organizuojamuose renginiuose, Salantų gimnazijoje, lopšelio-darželio "Rasa" 25-mečio jubiliejaus koncerte, šventėje "Vaikystės spalvos", Kretingos NVO jaunimo renginiuose. Iki 2015-07-03 ansamblio vadove buvo Aušra Dvarionienė.

 

 

Atnaujinta 2020-04-02
 

GITARISČIŲ ANSAMBLIS

El. paštas Spausdinti PDF
gitaristes_zvainiai

Gitarisčių ansamblis

Vadovė Aušra Dvarionienė

Ansamblį 2007 metais subūrė Aušra Dvarionienė. Merginos atlieka įvairių Lietuvos autorių dainas. Dalyvavo kitų kultūros centro filialų organizuojamuose renginiuose, Salantų gimnazijoje, lopšelio-darželio "Rasa" 25-mečio jubiliejaus koncerte, šventėje "Vaikystės spalvos", Kretingos NVO jaunimo renginiuose.


Tradiciniai renginiai

Atvelykio vakaronė
Rudens vakaronė
Adventinė popietė
Kalėdinė eglutė vaikams
Naujųjų metų sutikimo vakaras-žiburėlis


Atnaujinta 2014-11-28
 

FOLKLORINIS ANSAMBLIS „IMBARIETĖS"

El. paštas Spausdinti PDF

0003

Folklorinis ansamblis „Imbarietės“

Vadovė Aušra Dvarionienė

Folklorinis ansamblis "Imbarietės" susikūrė 2005 metais. Ansamblio repertuare žemaičių krašto dainos, Imbarės bendruomenės senolių padainuotos dainos, pasakojimai. 2005 m. ansamblis dalyvavo respublikiniame bendruomenių sąskrydyje Ukmergėje, 2008 metais - folkloro ansamblių šventėje "Padainioukem po lėipuom" Kretingoje, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės-muziejaus renginiuose, aplinkinių filialų organizuojamuose renginiuose, Gargždų kultūros centro liaudiškos muzikos šventėje "Grok, armonikėle", nevyriausybinių organizacijų mugėje Kretingoje. 2010 m. ansamblis dalyvavo baigiamajame rajoniniame romansų atlikėjų koncerte "Suskinsiu aš...". 2010 m. rudenį ansamblis paminės savo veiklos penkmetį.

Atnaujinta 2018-03-27
 

Spalio mėnesio renginiai

El. paštas Spausdinti PDF
Data Laikas Renginiai
05 19
Grupės "Ciongs" koncertas Krakėse (Skuodo r.)
12 19 Liaudiškos muzikos šventė "Grok, žemaiti, mušk į būgną, kad visiems čia linksma būtų" Laivių skyriuje.
15 16 Jaunimo projekto "Atrask save atskirose erdvėse" atidarymas Žvainių kultūros namuose.
24 15 Birutės Kalasauskienės fotografijų ir papuošalų paroda - pardavimas.
24 15 "Bičiulių" klubo popietė Kultūros centre.
18 16 Kūrėjų šventė "Gyvosios tradicijos - žemaičių tarmės išsaugojimas ir puoselėjimas".
16 14
Grupės "Ciongs" koncertas Erlėnų bibliotekos 60-mečio proga.
19 20 Rudens šventė "Rudens gėrybes ir dainas į vieną skrynią" Juodupėnų skyriuje.
24 13 Popietė iš edukacinių renginių ciklo "Pats išmok ir kitam padovanok" Laivių skyriuje. Kaip pradžiuginti kitus mažomis savo rankų darbo staigmenomis?
25 09 Susitikimas su poete Zita Gaižauskaite Kultūros centre.
Salantų miesto Turgaus aikštės atidarymas po renovacijos.
Atnaujinta 2013-10-23
   

Mėgėjų teatrų festivalis „Lėktarna-2010"

El. paštas Spausdinti PDF
Gegužės 22 d. Salantų kultūros centre vyko I-asis Žemaitijos regiono mėgėjų teatrų festivalis "Lėktarna-2010". Festivalyje dalyvavo atstovai iš keturių Žemaitijos rajonų - Skuodo, Mažeikių, Akmenės ir Kretingos. Skuodo Žemaičių teatras žiūrovams pristatė savo režisieriaus Edmundo Untulio spektaklį "Neīprasta duovana". Mažeikių rajono Židikų kultūros centro mėgėjų teatras parodė Bitės Vilimaitės komediją "Mirusiųjų reikalai" (režisierė Svetlana Jurgelienė). Akmenės kultūros namų mėgėjų teatras žiūrovus džiugino K.Sajos komedija "Kepurė dega" (režisierė Reda Butnorienė), o Salantų kultūros centro mėgėjų teatras "Lėktarna" parodė E.Untulio "Meilės kvadrats" (režisierius Vaclovas Kaubrys). Pertraukų metu žiūrovus linksmino bandonistas Romanas Sungaila, bardai Saulius Alonderis, Antanas Valinskas ir Aroldas Domarkas. Festivalio metu veikė tautodailininko Liudo Ruginio medžio darbų paroda. Projektą rėmė Lietuvos Kultūros rėmimo fondas. Foto akimirkos...
Atnaujinta 2018-03-27
 

Imbariečių ekskursija Panemune

El. paštas Spausdinti PDF
Panemunės pilys - Lietuvos Venecija. Taip vadinosi pažintinė ekskursija, kurią organizavo renginių organizatorė Imbarės bendruomenei Aušra Dvarionienė. Savaitgalį per trisdešimt bendruomenės žmonių vyko į pažintinę ekskursiją Panemune. Nuo Jurbarko beveik ligi Kauno dalyviai grožėjosi iš vienos pusės gražuoliu Nemunu, iš kitos -skardžiais, kalnais su pilimis, nuostabia gamta.
Ekskursijos pradžioje, kol dar taip kaitriai nekaitino saulelė, autobusas pasuko link Smalininkų. Čia ekskursijos dalyviai aplankė privatų J. Stonio senovinės technikos muziejų. Toliau pajudėjome Panemunės maršrutu, kur mūsų laukė ne tik Lietuvos grožis, bet ir istorija. Kiek pavažiavus , iš tolo pamatėme įspūdingą pilį ant Nemuno kranto - Panemunės pilį. Apžiūrėję pilies išorę, pasivaikščioję po nuostabų parką, judėjome link kitos pilies. Raudonės pilis ir parkas - antroji mūsų pažinties vieta. Raudonės pilyje įsikūrusi mokykla. Mes tą dieną zujančių vaikų nepamatėme, mus pasitiko vaikinai, kurie parodė kelią į pilies bokštą, kurio aukštis 33,5 metro. Visi suskubome lipti į bokštą... Čia imbariškiams atsivėrė nuostabūs Panemunės vaizdai, jos panorama. Vėliau keliavome liepų alėja, ėjome pažiūrėti Gedimino ąžuolo, po kuriuo , anot legendos, didysis kunigaikštis puotavo paskutinį kartą. 
Ekskursijos dalyviai vėliau sustojo Veliuonos miestelyje. Aplankė Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią, laipteliais pasikėlė į bažnyčios viršūnę iš kurios dalyviai grožėjosi Veliuonos miestelio vaizdais, tekančiu Nemunu. Veliuonoje ekskursantai aplankė Veliuonos dvaro sodybą su parku. Čia pamatė didžiausią Lietuvoje tują, parke augantį itin retą tulpmedį. Vėliau - Belvederio dvaras ir parkas, Seredžius ir Palemono kalnas ir vis nuostabūs vaizdai... Kiek pavažiavę , sustojome Raudondvaryje. Čia pavaikščiojome po dvaro kiemą, šalia esantį parką. Dar  keletas kilometrų, ir mes jau Kaune.
Kavinėje  susėdome papietauti, pasidalinti per dieną sukauptu reginiu, įspūdžiais. Vakarop ekskursijos dalyviai vyko namų link. Nebuvo nepatenkintų ekskursija, tik po autobusą sklandė kalbos: ,,Kur keliausime kitais metais". Malonu, jog imbarškiai nori keliauti, pažinti savo kraštą. Anksčiau jau keliauta po Telšių apylinkes, pabuvota Latvijoje, kur grožėtasi Rundalės pilimi ir jos parku, vykta į Kryžių kalną, praėjusiais metais - į Kernavę ir Trakus. Dar daug nelankytų vietų, todėl imbariškiai tikrai  dar keliaus... Foto akimirkos...

Atnaujinta 2010-11-10
 

Miesto šventė

El. paštas Spausdinti PDF

Ir vėl Porciunkulė, ir vėl miesto šventė...

Vitalija VALANČIUTĖ

Pirmąjį rugpjūčio sekmadienį salantiškiai, jų artimieji ir giminės bei miesto svečiai pėsti ir ratuoti plūdo į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų vardu konsekruotą bažnyčią švęsti žemaitiškai vadinamų "Parcinkulio" atlaidų. Tai tradiciniai šios bažnyčios atlaidai. Senieji žmonės mena, kad jie savo vaikystėje rankoje nešini batelius skubėjo į Porciunkulės atlaidus. Dabar į tuos pačius atlaidus renkasi jų anūkai.

Per Porciunkulę galima pelnyti visuotinius atlaidus

Nežinantiems, kas tie Porciunkulės atlaidai, truputėlis istorijos. Pradžioje šiuo vardu Subasio kalno benediktinai vadino savo mažytį, miško apsuptą žemės kampelį Asyžiaus priemiestyje, kur stovėjo Marijos, Angelų Karalienės, bažnytėlė. Vėliau taip imta vadinti VI amžiuje statytą bažnytėlę. Nuo 576 metų prie jos gyveno keli benediktinai, bet 1175 metais pradėjusią griūti bažnyčią jie apleido. Tik šv. Pranciškus pasigailėjo Porciunkulės ir 1209 metais ją atnaujino. Šv. Pranciškus čia į savo ordiną priėmė pirmuosius brolius, iš čia juos siuntė sakyti pamokslų, čia kviesdavo kapitulas, vienuolės abitu apvilko šv. Klarą, čia jis ir mirė. Vėliau, statant šioje vietoje Marijos, Angelų Karalienės, baziliką, Porciunkulė buvo išsaugota bazilikos viduje. 1216 metais šv. Pranciškus gavo popiežiaus Honorijaus III malonę, kad tikintieji, atlikę išpažintį ir lankydami Porciunkulės bažnytėlę, gautų visuotinius atlaidus. Pradžioje atlaidai buvo suteikti tik kartą per metus (rugpjūčio 2-ą dieną), vėliau popiežiai juos suteikdavo kasdieną Porciunkulę lankantiems ir net toties quoties, t.y. tiek kartų, kiek kartų dienoje ją aplankys. Dar vėliau Porciunkulės atlaidai buvo suteikiami tik per Marijos, Angelų Karalienės, šventę nuo rugpjūčio 1 dienos 12 val. iki rugpjūčio 2 dienos 12 val. nakties visoms pranciškonų bažnyčioms. Vyskupų prašomas šv. Sostas dabar suteikia Porciunkulės atlaidus ir kitoms bažnyčioms. Būtinos sąlygos atlaidams gauti: išpažintis, švč. Komunija, bažnyčios lankymas, šeši „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui“ popiežiaus intencija.

Nevalia grįžti be lauktuvių

Rugpjūtis salantiškiams dovanoja ne tik Porciunkulės atlaidus, bet ir miesto šventę, kurią organizuoja Salantų miesto seniūnija ir kultūros centras. Kaip ir kasmet netrūko šventėje iškilmingumo, šurmulio, triukšmo, paprastumo, sportinio azarto, linksmumo, o pasisukioję šventinėje mugėje nė vienas namo be lauktuvių negrįžo.Sekmadienio rytą centrinėje miesto gatvėje šurmuliavę amatininkai, tautodailininkai ir prekybininkai siūlė šventės dalyviams visokiausių „monų“: nuo medinio šaukšto iki lininių aprėdų, nuo šilko skarelės iki prietaiso sūriams slėgti, nuo vaistažolių arbatos iki kvepiančio ir gardaus tradicinio Salantų pyrago... Susirinkusiuosius linksmino Salantų, Imbarės ir Skuodo saviveiklininkai.

Dovana miestui ir jo žmonėms – akmeninis kryžius

Porciunkulės atlaidų šv. Mišias aukojo ir pamokslą pasakė svečias kunigas teologijos mokslų daktaras, Klaipėdos Juozapo darbininko parapijos klebonas Vladas Gedgaudas. Beje, šiam dvasininkui dalyvauti šiuose atlaiduose labai malonu buvo ir dėl to, kad šalia Salantų esantis Laivių kaimas yra jo tėviškė.  Po Šv. Mišių šventės dalyviai iškilminga eisena ėjo links Salantų – Skuodo – Plungės sankryžos, kur ant kalvelės iškilo didingas akmeninis kryžius su parapijos klebono Petro Smilgio pasiūlytu užrašu: „Tavo globai pavedame čia gyvenančius, atvykstančius ir pravažiuojančius“. Visų susirinkusiųjų akivaizdoje šis akmenoriaus Kazimiero Daukšos sukurtas, pagamintas ir pastatytas kryžius buvo pašventintas. „Manau, kad čia iškilęs kryžius visus laimins ir globos. Taip pat noriu, kad šis tikėjimo ir vilties simbolis parodytų, kad ne viskas šiandien yra labai blogai, kad ne viskas grįsta materializmu, savanaudiškais išskaičiavimais, kad egzistuoja aukštesnės vertybės. Esu dėkingas visiems draugams ir bendraminčiams, palaikiusiems šią idėją ir padėjusiems ją įgyvendinti“,  - kalbėjo K. Daukša. Rajono meras Juozas Mažeika pasidžiaugė, kad salantiškiai puošia savo miestą, kad bendruomenė yra gana susitelkusi sprendžiant miestui ir jo gyventojams svarbius klausimus ir kad pagaliau ir šį kraštą pasieks Europos Sąjungos (ES) parama ir žmonės galės naudotis naujais vandentiekio ir nuotekų tinklais. Meras padėkos raštais apdovanojo akmeninio kryžiaus autorių K. Daukšą už indėlį gražinant miestą, Vaidutį Butkų už aktyvią bendruomeninę veiklą bei Raimondą Preibį už paramą kultūriniams ir sportiniams renginiams.Vakarop šventės renginiai persikėlė į miesto stadioną. Buvo pagerbti miesto tvarkingiausių sodybų šeimininkai. Jiems Salantų miesto seniūnas Kazimieras Galdikas ir kultūros centro direktorė Stasė Preibienė įteikė atminimo dovanėles ir padėkos raštus.Šėlti kartu kvietė Salantų kultūros centro linijinių šokių grupė, nuobodžiauti susirinkusiesiems neleido skambios Antano Valinsko ir Sauliaus Alonderio bei Salantų kultūros centro kapelos dainos.Vietinius atlikėjus suskubo keisti žinomos scenos žvaigždės: grupės „Studija“ ir „Tabasco“ bei Česlovas Gabalis.Vainiką tradicinei miesto šventei uždėjo įspūdingi fejerverkai.

Foto Vitalijos Valančiutės, Almos Preibienės ir Vaclovo Kaubrio. Foninė muzika iš dainos "Salonta" grupės "Ciongs".

Atnaujinta 2010-11-10
 

Salantų miesto žydėjimas

El. paštas Spausdinti PDF

Vitalija VALANČIUTĖ

Jau daugelį metų Salantuose gyvuoja graži tradicija pagerbti miesto gražiai besitvarkančių sodybų šeimininkus, kurie negaili savo laiko, jėgų, pinigų, kad jų aplinka būtų kūrybingai ir išradingai sutvarkyta bei papuošta.
Liepos 22 d.  komisija, susidedanti iš seniūnijos, kultūros centro, regioninio parko direkcijos specialistų ir bendruomenės centro tarybos narių vėl lankėsi miesto gyventojų sodybose. Komisijos nariai apžiūrėjo individualias sodybas, daugiabučių namų, įmonių, įstaigų, organizacijų aplinką. Jie pasidžiaugė, kad kiekvienais metais pastebima noro gražinti savo gyvenamąją aplinką tendencija. Komisijos nariai tvirtino, jog rado atgaivą sielai vaikštinėdami po išpuoselėtus žmonių kiemus. Džiugu, kad kasmet gražiai tvarkomų sodybų vis daugėja, o ir susikūrę įspūdingas erdves nestovi vietoje – sodybų aplinka tobulinama, pasodinama naujų augalų, iškyla įvairių statinių, atsiranda naujų mažosios architektūros detalių, įrengiami tvenkinukai ir dirbtiniai upeliukai, fontanai, surandama įvairių formų akmenų.
Aplankyti sodybų šeimininkai tvirtino grožį kuriantys patys sau, o išpuoselėta aplinka juos labai gerai nuteikia laisvomis atokvėpio valandėlėmis.
„Negali be pagarbos žiūrėti į vyresnių žmonių triūsą puoselėjant savo kiemelius. Kasmet nepaprastai gera užsukti į Stanislovo ir Stanislavos Venclauskų, Stanislavos Jonutienės, Onos ir Bonaventuro Gikarų, Emilijos Venckienės, Zitos Milinskaitės ir Stanislavos Bončkienės, Irenos ir Edmundo Juškų, Sofijos ir Simono Pučkorių sodybas. Čia taip sielas sušildo šeimininkų nuoširdumas ir su didele meile prižiūrėtas kiekvienas kiemo kampelis, žydinčios pačių užaugintos gėlės, suformuoti dekoratyviniai krūmai ir medeliai. Kiek reikia įdėti darbo, kad priaugintum tokias galybes begonijų, pelargonijų, jurginų ar kitų lietuvio širdžiai mielų darželio gėlių“, - kalbėjo komisijos nariai. „Tų idėjų kaip pasipuošti kiemą atsirastų, tik kad sveikata jau nelepina, sunku jau darosi pjauti veją, o dar tokie karščiai išdegina viską“, - sakė O. Gikarienė.
S. ir S. Pučkorių kieme klaidžiais labirintais susodinti dekoratyviniai krūmai ir tujos, nukarpyti įmantriausiomis formomis. Šeimininkas skaičiuojantis aštuntąją gyvenimo dešimtį prisipažino, jog daug metų viską karpė rankinėmis žirklėmis, tik dabar jau elektriniai įrenginiai palengvina darbą.
Džiugina gražiai tvarkoma daugiabučių namų aplinka. Jaunimo gatvės 7 namo gyventojai gyrėsi, jog jie puikiai tarpusavyje sutaria, tad nekyla jokių problemų. Arvydas Vyšniauskas ir Irena Gliožerienė sutikti kieme sakė, jog jų namo gyventoja Bronė Beržanskienė visu „užkrėtė“ noro tvarkytis bacila. Komisijos nariai kartu su gyventojais nuo kaitrios saulės trumpam pasislėpė už namo neseniai suręstoje pavėsinėje. „Ta pavėsinė Dariaus Drungilo sumanymas ir darbas“, - gerų žodžių negailėjo kaimynai. Įvairiomis žydinčių gėlių spalvomis sutinka ir Dariaus ir Girėno gatvėje esantis daugiabutis, pažymėtas 36 numeriu. Ryškiaspalviais žiedais pasipuošęs ambulatorijos skverelis, meno mokykla ir gimnazija.
Komisijos nariai prisipažino, kad be galo sunku nuspręsti, kurių sodybų šeimininkai verti geriausiųjų vardo. „Būna gera pasidžiaugti įdėtu žmonių triūsu, aptarti kūrybingas idėjas, tik sunku surikiuoti vertus ir verčiausius. Be jokios abejonės, visi nusipelno kuo gražiausių padėkos ir pagyrimo žodžių. Negalime likti abejingi žmonių sukurtam ir išpuoselėtam grožiui“, - teigė komisijos nariai. Tvarkingiausių sodybų šeimininkai bus pagerbti rugpjūčio pirmąjį sekmadienį vyksiančioje miesto šventėje.
Tvarkingų sodybų šeimininkai yra gėrio ir grožio kūrėjai bei puoselėtojai, tikri Vaižganto aprašytieji deimančiukai. Tad vyskupo Motiejaus Valančiaus svajonė matyti tikrai gausiai medžiais, gėlynais ir puikiai prižiūrimais pastatais bei švaria, tvarkinga aplinka pagražintą šalį sėkmingai įsikūnija mūsų laikais.

 

Atnaujinta 2010-11-10
 

Joninės

El. paštas Spausdinti PDF
Birželio 24 d. Salantų miesto parko estradoje vyko Joninių šventė "Paparčio žiedo beieškant". 2 val. koncerte dalyvavo Kultūros centro saviveiklininkai - tautinių šokių kolektyvas "Salanta", folklorinis, vokalinis ansambliai, kapela, estradinė grupė bei Imbarės bendruomenės folklorinis ansamblis. Gegužinėje šventės dalyvius linksmino grupė "Ilex". Foto akimirkos...
Atnaujinta 2010-11-10
 


Puslapis 1 iš 2

Naujienų prenumerata