 |
Pasitinkant Gedulo ir vilties dieną, penktadienį vakare surengta ekskursija Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų takais. Ekskursijos dalyviams Salantų kultūros centre pristatyta Kardo rinktinės partizanų fotografijų paroda, aplankytos su laisvės kovų istorija susijusios vietos Salantuose, Žvainiuose. Dėkojame visiems dalyvavusiems ekskursijoje!
|
 |
|
Visoje Lietuvoje pirmadienį surengta muzikinė akcija „Ačiū, Lietuva“, skirta padėkoti visiems prisidėjusius prie koronaviruso krizės suvaldymo. Šia proga Salantų centrinėje aikštėje koncertavo Salantų kultūros centro kapela „Strazdelis“. Dėkojame visiems susirinkusiems ir stebėjusiems tiesioginę vaizdo transliaciją iš Salantų! Likite sveiki!
VAIZDO ĮRAŠAS I
VAIZDO ĮRAŠAS II
FOTOGALERIJA
Salantų kultūros centro informacija
|
 |
|
Majus – tradicinės gegužinės pamaldos, vykstančios gegužės mėnesį, skirtos švč. Mergelės Marijos pagerbimui. Sušvelninus karantino sąlygas lauke, laiviškiai po darbų, vakarais rinkosi Aniceto Reikos sodyboje, prie esančios Marijos koplytėlės giedoti majų. Pamaldų metu giedama Švč. Mergelės Marijos litanija, malda ,,Atsimink“ ir giesmės: ,,Sveika Marija“, ,,Marijos vardas“, ,,O Marija motinėle“ bei kitos. Dėkojame visiems, kurie skyrė savo laiką maldai, už krikščioniškų tradicijų puoselėjimą.
Laivių skyriaus vedėja Rožė Žvinklienė
|
 |
| Įdomi fotografija. Dešinėje stovi būsimasis Kardo rinktinės vienas iš kūrėjų ir partizanų vadų Kazimieras Kontrimas-Montė, o šalia jo sėdi žymus lietuvių fizikas teoretikas bei matematikas, akademikas, vienas žymiausių XX a. Lietuvos mokslininkų Adolfas Jucys, kuris dar 1956 m. tapo pirmuoju Lietuvos mokslų akademijos sistemoje įkurto Fizikos ir matematikos instituto direktoriumi ir vadovavo jam iki 1963 m. O štai Kazimieras Kontrimas nuo 1945 m. aštuonerius metus veda kovą už Lietuvos laisvę. Fotografija daryta XX a. 4 deš. pab. – 5 deš. pradžia. Veikiausiai Klausgalvų Medsėdžių kaime. Kretingos muziejaus rinkinio fotografija. p.s. Salantuose turime Adolfo Jucio gatvę, matyt, reiktų ir Kazimiero Kontrimo gatvė. O kaip manote Jūs?
Salantų kultūros centro informacija
|
 |
Karantinas... Jis smarkiai pakoregavo ir Žvainių skyriaus gyvenimą. Šiandien būtume minėję Tarptautinę šeimos šventę ir susirinkę į tradicinį renginį „Viena šeima – viena širdim!“.
Tad šiandien visus Jus norime pakviesti į poetės Giedrės Mičiūnienės eilių ir nuotraukų šventę „Šeima – tai viltis: ten pateka saulė“.
Gegužės mėnuo išties įspūdingas... Pirmasis Gegužės Sekmadienis - Motinos diena – švelniausiomis gėlėmis, vaikų šypsenomis ir dėkingumu pražydusi šventė - pradeda gražų Šeimos švenčių ciklą... Motina – Gyvybės ir Meilės davėja, guodėja, ramintoja... Paskui – Šeimos diena... Šeima – tai valstybės pagrindas, tai atomas, iš kurių susidaro valstybė. Kuo tampresni ryšiai šeimoje, tuo ji tvirtesnė – tuo stipresnė ir valstybė... Tėvo diena baigia ciklą... Tėvo žodžiai – tvirti, bet malonūs; darbai sunkūs, bet plūsta tokie lengvi prisiminimai... Šeima – tai Meilė, Ramybė ir Taika. Tai Gėris, Svajonės ir Saulė... Šeima – tai Gyvenimas: Tikėjimas, Viltis ir Meilė.... Per amžius...
Ir dar šiek tiek apie poetę iš Zarasų Giedrė Mičiūnienė. Nėra tokių žodžių, kuriais galėtų išsakyt nuostabą, gėrėjimąsi, džiaugsmą, kad mūsų Lietuvoj yra tokių Kūrėjų, tokių žodžio meistrų, tokių žodžio menininkų. Neįvertintų, drįsčiau pasakyti. Juk tai didelių žinių, meilės žmogui ir savo kraštui, įkvėpimo, vilčių uraganas. Kas galėtų suskaičiuoti, kiek autorės širdy kambariukų, kad sutilptų ir nesusimaišytų eilės apie gyvenimą, viltį, meilę, atjautą ir visus kitus dalykus. Be galo didelė kūrėjos širdis, platūs jausmai ir gilūs išgyvenimai...
Aš tik dabar supratau ką kūryboje reiškia žodis „stipru“. Jei po pirmų eilučių netenki žado, o skaitomo kūrinio pusiaukelėj turi sustoti, atsikvėpt, nuramint „lekiančią“ širdį ir... skaityti toliau, tai, tai.... nepaprasta. Tikrai taip, Giedrės kūryba nesutelpa žodyje „gražu“. Todėl dažnai, perskaičius Jos eiles, nerandama žodžių, kaip išreikšti džiugesį ir nusistebėjimą tokiu gebėjimu perteikti viską taip nepaprastai paprastai.
Eilėraščiai labai taiklūs, paliečiantys jautriausiais sielos stygas, nusakantys Būties esmę „nuo – iki“. Kiekvienas kūrinys pilnas gilios išminties, gerumo, pasiaukojimo, vilties, nuolankumo, tikėjimo ir pasitikėjimo, meilės... Autorei žodžiai besąlygiškai paklūsta, apie ką berašytų, visada suskamba prasmingai, jausmingai ir giliai...
Pagrindiniai kūrybos motyvai – didžiulė, neaprėpiama Meilė gyvenimui ir Dėkojimas. Gyvenimas yra visoks, todėl natūralu, kad tiek šviesesnių, tiek tamsesnių dienų pasitaiko kiekvienam – manau, knygoje skaitytojai atpažins dalį savęs, eilėraščiai atliepia labai pažįstamus ir vienaip ar kitaip išgyventus dalykus. Naujų idėjų ir įkvėpimo suteikia naujos patirtys, o daugiausia tokių nutinka – žinoma, GYVENANT. Eilėraščių sėkme būtų galima laikyti atvirumą, tikrumą ir gyvus, žmogaus „Esatį“ atspindinčius žodžius.
Šio autorės eiles galima pavadinti Giesme... Giesme gerumui, meilei Mamai, Tėvui, Šeimai, meile artimui ir Dievui, žmogiškumui, supratingumui. Jo tarsi supintos iš įvairiaspalvių gijų. Kaip ir pats gyvenimas. Tose gijose – išėjusių artimųjų ir draugų atminimas, gamtos prisiglaudimas, banguota laiko tėkmė, mintys apie „Esatį ir Būtį“, apie „Nebūtį“. Giedrė yra tose praeities ir dabarties gijose, vis dar negalinti atsistebėti šiuo pasauliu ir jo stebuklais.
Žiūrėkite nuorodą:
https://www.facebook.com/vitalijaval
Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė
|
|
|
Įminkite mįslę! Bėras – ne žirgas, žalias – ne žolė, mėlynas – ne dangus, geltonas – ne vaškas, pilkas – ne kiškis, žilas – ne senelis, baltas – ne sniegas. Kas? Teisingai! Linai!
O mes jau ruošiame dirvos plotelį linams sėti! Rudeniop planuojame pristatyti Jums lino kelią ir rengti lino kelio edukacinius užsiėmimus!
Pateikiame Jums keletą mūsų probočių prietarų ir tikėjimų apie linų sėją:
Linus sėjant, verda gaspadoriams kiaušinius, kad linai balti būtų. Gaspadorius dirvoje įsmeigia ilgą žabą, kad linai aukšti užaugtų.
Linams žemę įdirbti, t. y. arti, akėti, rudenį ar pavasarį geriausia, kai pučia šiaurės vėjas. Sako, jeigu žemė įdirbta pučiant šiauriui, tai joje pasėtų linų nepuola jokie vabalai.
Taikydavo juos sėti per mėnesio pilniją (pilnatį), nes tada pasėti linai labiau auga. Jeigu linai pasėjami per jaunatį, tai jų kaulas yra silpnas ir linai sukrinta.
Jeigu nori, kad linų pilnoštas būtų ilgas, linai išaugtų ilgi, tai reikia juos sėti tada, kada danguje yra drūžėti debesys.
Kai baigdavo sėti visus linus, tai sėjėjas mesdavo paskutinę saują tiesiog į viršų, kad linai aukštesni užaugtų.
Salantų kultūros centro informacija
|
 |
| Pasirengimas žygiui ir pažintis su Salantų krašto praeitimi tęsiasi. Po šiandienos pasivaikščiojimo po Laivių piliakalnį užduotis Jums!
Salantų kultūros centro informacija
|
 |
|
Toliau tęsiame pažintį su mūsų krašto senaisiais probočiais – kuršių gentimi. Šį gražų antradienį apsilankėme ant Laivių piliakalnio, kur pakalbinome kraštietį, laiviškį, kuršių atkuriamosios istorijos klubo PILSOTS narį Ričardą Pocių! Apie Laivių piliakalnį, istorinę rekonstrukciją, istorinės atminties svarbą, mūsų karingąją kuršių gentį! p.s. filmuota laikantis saugaus atstumo. Gero klausymo ir gražios dienos Jums. Tikimės, jog rugpjūtį jau tikrai susitiksime planuojamame pėsčiųjų žygyje aplink Salantus kuršių genties takais ir gyvai turėsite progą pabendrauti su klubo PILSOTS nariais.
VAIZDO ĮRAŠAS
Salantų kultūros centro informacija
|
 |
|
Atvelykio sekmadienis – pati geriausia proga paskelbti Žvainių skyriaus ir „Imbariečių draugijos" organizuoto konkurso „Gražiausiais Velykų margutis“ nugalėtojus. Ačiū Jums už aktyvumą, geranoriškumą, už idėjos palaikymą, už dalyvavimą, už balsavimą, už kūrybą, už tradicijų puoselėjimą ir už bendrystę.
O dabar skelbiame nugalėtojus! 101 balsą, paspausdami po mėgstama fotografija „patinka“ ir kitus ženklus, Jūs skyrėte Danutės Bertašienės iš Žvainių margučiams. Antroje vietoje liko kūlupėniškės Laimos Vencevičienės ir jos sūnelių margučiai, sulaukę 70 Jūsų „patinka". Trečioje vietoje rikiuojasi Vidos Čižinauskaitės iš Babtų (Kauno r.) kūriniai, sulaukę 52 „patinka". Konkurso nugalėtojų lauks Žvainių skyriaus, „Imbariečių draugijos" ir Seimo narės Levutės Staniuvienės įsteigti prizai. Juos nugalėtojams įteiksime, kai baigsis karantinas ir bus saugu bendrauti!
Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė
|
 |
|
Labas, bičiuliai! Gal pas ką iš Jūsų sename albume puikuojasi fotografija, menanti gegužinių (šokių) tradiciją Salantų krašte (Juodupėnuose, Laiviuose, Pesčiuose, Leliūnuose, Imbarėje, Erlėnuose, Žvainiuose ar kituose aplinkiniuose kaimuose bei pačiuose Salantuose)?!
Pavasariui vis įgaunant pagreitį, mintyse jau keliaujame į gegužės mėnesį ir tęsiame virtualią kraštotyrinę veiklą. Dar visai netolimoje praeityje būta gegužinių tradicijos, į kurias rinkdavosi jaunimas, berželiais ir kitais įvairiais žolynais apsmaigstytose vietose vykdavo šokiai. Šią tradiciją dar tikrai mena mūsų senieji krašto gyventojai!
Labai tikimės, jog kokia sena fotografija ar įdomi istorija apie gegužinių tradiciją, jų metu vykusius šokius, dar yra užsilikusi pas Jus ir gali pasiekti dienos šviesą iš Jūsų artimųjų senų albumų ir prisiminimų. Senų fotografijų kopijų ir kitos informacijos laukiame el. p.:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Fotografijoje gegužinės Darbėnuose dalyviai 1930 m. (Kretingos muziejaus fotografija).
Salantų kultūros centro informacija
|
|
|
 – kopija.jpg)
.jpg)
