By 
Nuo verbų sekmadienio pradedam nekantrauti ir ypatingai ruoštis Velykų šventei. Visi ankstyvą rytą skubam į bažnyčią nešini rankose žaliaspalvius kuokštelius. Verba dažniausiai rišama iš amžinai žaliuojančio kadagio, šalia jo glaudžiama išsprogusio žilvičio, karklo ar beržo šakelė – viską surišant vilnoniu siūlu, dažniausiai raudonu.
Nuo seno manoma, kad pašventintos verbos turi gydomųjų galių ir saugo namus nuo perkūno, audrų ir visokių kitų nelaimių. Grįžusieji iš bažnyčios smagiai nuplakim verba namiškius, vaikus, senelius, ligonius. Plakant galima sakyti: ,,Ne aš mušu, verba muša, tolei muš, kol sulūš. Už savaitės viena diena tegul linksmina kiekvieną. Linkiu tau sveikam būt. Ar žadi velykaitį?“.
Po Verbų sekmadienio prasideda Didžioji savaitė, skirta visokeriopai pasiruošti Velykų šventei.
Gražaus ir viltingo laukimo!
