By |
Įvertinus Velykų margučių marginimo konkurso rezultatus, Salantų pyrago lauknešėliai keliauja Erikai Kuzminskei ir Agnei Razmienei! Dėkojame visiems dalyvavusiems konkurse! Atvelykio proga primename ir apie šios šventės tradicijas. Atvelykis – tarsi Velykų šventės atkartojimas, tik stalas kuklesnis, o dėmesys skiriamas vaikams. Nuo Velykų būna praėję šiek tiek laiko, tad vaikai suspėja prisirinkti kiaušinių, tradiciškai yra žaidžiami įvairūs žaidimai, vyksta ridenimai. Atvelykis siejamas su sūpuoklėmis – anuomet būtent per vaikų Velykėles žmonės imdavo suptis ir džiaugtis pavasariu. Būtinas šventės akcentas – pyragas. „Tradiciškai kepdavo „Bobas“ – manyta, kad kuo ji aukštesnė, tuo skanesnė. Jei šeima pasiturinti, prikepdavo ir kitokių pyragų, meduolių, keksų. Ant stalo dėdavo ir virtos mėsos, ir šaltienos, ir kiaušinių. Jei sąlygos menkesnės, kepdavo paprastesnį pyragą, vadintą „Pagalve“. Svarbiausias momentas – mielės ir pyragų kilimas. Moterys anuomet visokių papročių turėjusios, kad tik tie pyragai kiltų, su mielėmis aplink trobas lakstydavo, tikėjo, kad tai turės įtakos pyragų „augimui“, – pasakoja etnologė N.Marcinkevičienė. Etnologės teigimu, per Atvelykį taip pat būdavo priimtina suvalgyti bent vieną baltą, nemargintą, kietai virtą kiaušinį. „Tai labiau liturginis paprotys, mat per apeigas bažnyčioje taip pat buvo įprasta apsirengti baltai. O balta – tai visuomet nauja pradžia. Jei laikotės papročių, tuomet pusryčiams paprastas baltas kiaušinis bus labai simboliška. O kas šiandien neturite galimybės pasisupti, kviečiame Jus pasiklausyti žemaitiškos Velykų liaudies dainos „Bernelis supava“! Salantų kultūros centro informacija |
