Jurginės. Ganiavos pradžia.

Salantai, XX a. II deš. Brikoje sėdi Antanas Meškys su žmona Salomėja Beržonskyte-Meškiene. Nežinomas fotografas. Nuotr. iš B. M. Meškytės-Mineikienės asmeninio archyvo.
O šiandien, balandžio 23 d., tradiciškai – Jurginės, ganiavos pradžia. Anksčiau šią dieną nors trumpam po žiemos iš tvartų būdavo išgenami galvijai. Tądien iš tvartų į pirmąją pievų žalumą – jorę – išgenami galvijai, perkentėję šaltą žiemą ir alkaną pavasario pradžią. Šeimininkas pakrapydavo išgenamus gyvulius švęstu vandeniu. Tada paimdavo spyną į ranką, apeidavo triskart bandą, užrakindavo ir padėdavo ant tvarto slenksčio. Tai visi gyvuliai ganiavos metą turėtų išlikti saugūs. Patys griežčiausi Jurginių draudimai susiję su žeme – jokiu būdu nevalia jos „judinti“: arti, akėti, sėti, kasti, net kuolo į žemę įkalti.
Bažnytkaimiuose, kur būdavo Šv. Jurgio atlaidai, vykdavo didelės arklių mugės. Vilniuje būta net dviejų savaičių Jurginių jomarko. Į bažnyčią per Jurgines žmonės aukai nešdavo kiaušinių, sūrių, sviesto.
Gražios Jums dienos! 

Salantų kultūros centro informacija