By
Didysis Penktadienis skirtas juodajam pasninkui. Šeštadienį paprastai marginami kiaušiniai, kurie tarsi paskatina stabtelėti akimirkai po didžiųjų savaitės darbų ir susikaupti prieš svarbiausią įvykį – Prisikėlimą.
Prieš pat Velykas Salantiškė Jadvyga Domkienė Salantų miesto gyventojus pakvietė į Kultūros centrą, į kiaušinių marginimo pamoką – kad kiekvienas neskubėdamas pabūtų susikaupę ir įsigilintų į šv.Velykų prasmę. Didžioji savaitė nuo pat senovės lietuviams būdavusi įtempta – iki ketvirtadienio reikia susitvarkyti savo namus, aplinką.
„Kiaušinius reikia marginti neskubant, atidžiai. Vašku išpiešiami ar peiliuku išraižomi simboliai yra svarbūs, tačiau ne bėda, jei jų ir nemokame ar nežinome. Tegu ranka pati vedžioja ornamentus ir kiekvienas kiaušinis bus originalus, skirtingas. Puošiant vašku, raštai geriausiai išryškėja ant baltų kiaušinių. Tik jie ne tokie stiprūs, kaip naminiai – iš 20 baltų kiaušinių paprastai suskyla septynetas. Prieš dažant kiaušinius reikia įmerkti į šiltą vandenį. Kol šie sušyla, ištirpdiname vašką – geriausiai natūralų. Kad nereikėtų stovėti prie dujinės viryklės, vašką metaliniame indelyje galima tirpyti ant įkaitusio lygintuvo arba aliejams kaitinti skirtoje žvakidėje. Taip patogiau. Strypelį, skirtą mirkyti į vašką, reikia laikyti tvirtai, tiesiai – išeina taisyklingesni ornamentai“, – salantiškiams patarė J.Domkienė.
Vašku išpiešti kiaušiniai dedami virtį į vandenį su dažais. Tradicinės lietuvių Velykų spalvos – juoda, rusva, tamsiai raudona, nes dažoma medžio kerpėmis, svogūnų lukštais, rugių želmenimis, beržų lapais.
Margutis ornamentu paprastai dalijamas pusiau. Tai – tarsi laiko tėkmė: dieną keičianti naktis, besikartojančiu ciklu slenkantys metų laikai. Margutis – ir dangaus bei žemės, pradžios ir pabaigos simbolis. Ornamentais užkoduojami galingi ženklai: rombas simbolizuoja aktyvumą, stilizuota S raidė – gyvybę, energiją ir nemirtingumą, svastika – laimę ir šviesą.
Kol J.Domkienė mokė marginti kiaušinius, salantiškė Danutė Venckienė priminė jau benykstančias šv.Velykų tradicijas.
„Didįjį Šeštadienį iš senų kryžių, sulūžusių šventų daiktų yra kuriama ugnis, šventinama ir dalinama tikintiesiems. Dar ne taip seniai kaimuose galėdavai išvysti vaikus su rūkstančia kempine – jie dalindavo iš bažnyčios paimą šventą liepsną, už ją žmonės atsidėkodavo margučiais. Tą pačią dieną bažnyčioje būdavo šventinamas vanduo. Pirmąją šv.Velykų dieną į svečius žmonės neidavo, dabar gi atvirkščiai – lankomi artimieji. Tradicijos pritaikomos prie šių laikų, taigi tik nuo mūsų priklausys, ar senieji papročiai išliks nepamiršti, ar bus perduoti ateities kartoms“, – kalbėjo D.Venckienė.
“Pajūrio naujienų” informacija.
