Naujienos

Liaudiškojo giedojimo tradicija Salantų krašte

0

Liaudiškojo giedojimo tradicija Salantų krašte įtraukta į Kretingos rajono savivaldybės Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą.

Žemaitija – dainingų žmonių kraštas, nuo seno garsėjantis savo pamaldumu bei išskirtinėmis bendruomeninio giedojimo praktikomis. Reikšmingiausia iš jų – Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimas tapo ryškiu žemaitiško tapatumo ženklu. Salantų krašte Kalnų giedojimo tradiciją papildo ir kitos maldingos giesmės, giedamos gavėnios, advento, šermeninių apeigų, mirties
metinių minėjimų metu. Unikali, iki šiol nenutrūkusi ir praktikuojama tradicija – bendruomeninių gegužinių giesmių (,,Majų“) giedojimas prie koplytėlių. Be minėtų giedojimų Salantuose dar gyva tradicija Kalvarijos kalnus giedoti Gargždelės kapų koplyčioje Motinos dienos proga – pagerbiant
mirusias mamas, prieš Tėvo dieną – už mirusius tėvus bei Visų Šventųjų dieną bei Vėlines – už visus mirusiuosius. Prieš Šv. Velykas, Didžiąją savaitę, šeštadienį bažnyčioje giedami Kalnai budint prie Kristaus kapo.

Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimo tradicija skaičiuoja jau trečią šimtmetį. Ši tradicija unikali tuo, kad niekada nebuvo nutrūkusi – nuolat perduodama iš kartos į kartą. Prosenelės, močiutės, seneliai, tėvai giedojo, o dabar gieda ir jų vaikai. Čia slypi Kalvarijų Kryžiaus kelio galybė – prisirišimas prie tėvų žemės, tautos šaknų, religijos ir meilės jai. Kalnų giedojimo apeigos atliekamos prie linine staltiese apdengto stalo, ant kurio statomas kryželis ir žvakė. Nuo
seno sakoma: ,,giedojimas – tai šventas dalykas“. Labai svarbu Kalnų giedojime – vadovai, liaudyje vadinami „pravadninkai“, kurie vadovauja giedojimui. Kalvarijos kalnų giedotojai pasidalija į dvi grupes – vyrų ir moterų. Vadovas užveda giesmę ir su prisijungusiais (,,ontšaukėjais“) kitais vyrais gieda pirmojo posmo eilutę, o antrą posmo dalį gieda moterys.

Kad neišnyktų ši tradicija iniciatyvos ėmėsi kultūros darbuotojai. Renka giedotojų grupes ir organizuoja giedojimus kultūros įstaigose, bažnyčioje, palydint į paskutinę kelionę bendruomenės narius. Daugiausia prie giedotojų grupės prisijungia žmonės, kada jau nebedirba, močiutės, seneliai
ateina su anūkais. Tik dalyvaujant giedojimuose išmokstama išmelsti maldą, susipažinti su giesmių melodijomis ir įsijungti į bendrą giedojimą.

Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradiciją puoselėjame ir saugome kaip vieną iš svarbiausių žemaitiškumo vertybių. Susibūrusios giedotojų grupės – liaudiškojo pamaldumo ir giedojimo fenomenas Salantų krašte yra unikalus ir saugotinas nematerialaus kultūros paveldo reiškinys. Suprasdami tai privalome vertinti, saugoti ir puoselėti šią tradiciją bei rūpintis jos
tęstinumu.

Salantų kultūros centro informacija

Skip to content