By 
Visai nepastebimai atskubantis rugpjūtis salantiškiams ir jų svečiams kasmet dovanoja Porciunkulės atlaidus ir miesto šventę, kurią organizuoja Salantų kultūros centras ir miesto seniūnija. Šiemet minimas 456 metų Salantų miesto jubiliejus. O šventės būta išties įspūdingos: šeštadienį įvyko futbolo varžybos, sekmadienį šurmuliavo tautodailės ir amatų mugė, prie Tūkstantmečio paminklo koncertavo Salantų kultūros centro saviveiklininkai, pašėlusią nuotaiką dovanojo Telšių rajono Žarėnų kultūros centro kapela „Žara“, apdovanoti gražiausiai besitvarkančių sodybų šeimininkai bei šventės rėmėjai, miesto stadione salantiškius ir miesto svečius linksmino įspūdingi atlikėjai ir grupės.
Žiūrovai apšilę po linijinių šokių šėlsmo, audringų plojimų negailėjo Renatai ir Deiviui, operinių balsų grupei „El Fuego“, nenustygstančiajai Eglei Jakštytei bei grupei „16 Hz“ Netrūko šventėje iškilmingumo, šurmulio, triukšmo, paprastumo, sportinio azarto ir linksmumo.
Salantų kultūros centro direktorė Stasė Preibienė sakė, jog kiekvienais metais atsiranda gausus būrys rėmėjų, kurių dėka šventė gali būti turtinga pramogų ir įspūdingų koncertų. „Stengiamės kasmet miesto žmonėms ir svečiams suorganizuoti kuo įdomesnę šventę, padovanoti po keletą koncertų, kurie patenkinti įvairios auditorijos skonį. Su pagalbininkais ir rėmėjais tai padaryti įmanoma“, – teigė direktorė. Šventėje dalyvavę valdžios atstovai pasidžiaugė salantiškių bendruomeniškumu ir aktyvumu.
Pirmąjį rugpjūčio sekmadienį salantiškiai, jų artimieji ir giminės bei miesto svečiai pėsti ir ratuoti plūdo į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų vardu konsekruotą bažnyčią švęsti žemaitiškai vadinamų Parcinkulio atlaidų. Tai tradiciniai šios bažnyčios atlaidai. Senieji žmonės mena, kad jie savo vaikystėje rankoje nešini batelius skubėjo į Parcinkulio atlaidus. Dabar į tuos pačius atlaidus renkasi jų anūkai.
Nežinantiems, kas tie Porciunkulės atlaidai, truputėlis istorijos. Pradžioje šiuo vardu Subasio kalno benediktinai vadino savo mažytį, miško apsuptą žemės kampelį Asyžiaus priemiestyje, kur stovėjo Marijos, Angelų Karalienės, bažnytėlė. Vėliau taip imta vadinti VI amžiuje statytą bažnytėlę. Nuo 576 metų prie jos gyveno keli benediktinai, bet 1175 metais pradėjusią griūti bažnyčią jie apleido. Tik šv. Pranciškus pasigailėjo Porciunkulės ir 1209 metais ją atnaujino. Šv. Pranciškus čia į savo ordiną priėmė pirmuosius brolius, iš čia juos siuntė sakyti pamokslų, čia kviesdavo kapitulas, vienuolės abitu apvilko šv. Klarą, čia jis ir mirė. Vėliau, statant šioje vietoje Marijos, Angelų Karalienės, baziliką, Porciunkulė buvo išsaugota bazilikos viduje.
1216 metais šv. Pranciškus gavo popiežiaus Honorijaus III malonę, kad tikintieji, atlikę išpažintį ir lankydami Porciunkulės bažnytėlę, gautų visuotinius atlaidus. Pradžioje atlaidai buvo suteikti tik kartą per metus (rugpjūčio 2-ą dieną), vėliau popiežiai juos suteikdavo kasdieną Porciunkulę lankantiems ir net toties quoties, t.y. tiek kartų, kiek kartų dienoje ją aplankys. Dar vėliau Porciunkulės atlaidai buvo suteikiami tik per Marijos, Angelų Karalienės, šventę nuo rugpjūčio 1 dienos 12 val. iki rugpjūčio 2 dienos 12 val. nakties visoms pranciškonų bažnyčioms. Vyskupų prašomas šv. Sostas dabar suteikia Porciunkulės atlaidus ir kitoms bažnyčioms. Būtinos sąlygos atlaidams gauti: išpažintis, švč. Komunija, bažnyčios lankymas, šeši „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui“ popiežiaus intencija.
Vakarop šventės renginiai persikėlė į miesto stadioną. Šventės vedėja Daiva Tamošiūnaitė – Budrė kvietė visus aktyviai įsilieti į šventės šurmulį. Buvo pagerbti miesto tvarkingiausių sodybų šeimininkai. Jiems rajono meras Juozas Mažeika, jo pavaduotojas Vytautas Ročys, Seimo narys Dainius Budrys, Salantų miesto seniūnas Kazimieras Galdikas ir kultūros centro direktorė S. Preibienė įteikė padėkos raštus ir pakvietė į pažintinę kelionę po Klaipėdos botanikos sodą. Iki pat vidurnakčio Salantų miesto stadione skambėjo dainos, aidėjo plojimai, netrūko padėkojimų ir nuoširdžių linkėjimų bei sveikinimų, žmonės linksminosi, bendravo, susitiko seniai nesimatę draugai ir giminaičiai.
Vainiką tradicinei miesto šventei uždėjo įspūdingi fejerverkai.
Salantų kultūros centro direktorė Stasė Preibienė sakė, jog kiekvienais metais atsiranda gausus būrys rėmėjų, kurių dėka šventė gali būti turtinga pramogų ir įspūdingų koncertų. „Stengiamės kasmet miesto žmonėms ir svečiams suorganizuoti kuo įdomesnę šventę, padovanoti po keletą koncertų, kurie patenkinti įvairios auditorijos skonį. Su pagalbininkais ir rėmėjais tai padaryti įmanoma“, – teigė direktorė. Šventėje dalyvavę valdžios atstovai pasidžiaugė salantiškių bendruomeniškumu ir aktyvumu.
Pirmąjį rugpjūčio sekmadienį salantiškiai, jų artimieji ir giminės bei miesto svečiai pėsti ir ratuoti plūdo į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų vardu konsekruotą bažnyčią švęsti žemaitiškai vadinamų Parcinkulio atlaidų. Tai tradiciniai šios bažnyčios atlaidai. Senieji žmonės mena, kad jie savo vaikystėje rankoje nešini batelius skubėjo į Parcinkulio atlaidus. Dabar į tuos pačius atlaidus renkasi jų anūkai.
Nežinantiems, kas tie Porciunkulės atlaidai, truputėlis istorijos. Pradžioje šiuo vardu Subasio kalno benediktinai vadino savo mažytį, miško apsuptą žemės kampelį Asyžiaus priemiestyje, kur stovėjo Marijos, Angelų Karalienės, bažnytėlė. Vėliau taip imta vadinti VI amžiuje statytą bažnytėlę. Nuo 576 metų prie jos gyveno keli benediktinai, bet 1175 metais pradėjusią griūti bažnyčią jie apleido. Tik šv. Pranciškus pasigailėjo Porciunkulės ir 1209 metais ją atnaujino. Šv. Pranciškus čia į savo ordiną priėmė pirmuosius brolius, iš čia juos siuntė sakyti pamokslų, čia kviesdavo kapitulas, vienuolės abitu apvilko šv. Klarą, čia jis ir mirė. Vėliau, statant šioje vietoje Marijos, Angelų Karalienės, baziliką, Porciunkulė buvo išsaugota bazilikos viduje.
1216 metais šv. Pranciškus gavo popiežiaus Honorijaus III malonę, kad tikintieji, atlikę išpažintį ir lankydami Porciunkulės bažnytėlę, gautų visuotinius atlaidus. Pradžioje atlaidai buvo suteikti tik kartą per metus (rugpjūčio 2-ą dieną), vėliau popiežiai juos suteikdavo kasdieną Porciunkulę lankantiems ir net toties quoties, t.y. tiek kartų, kiek kartų dienoje ją aplankys. Dar vėliau Porciunkulės atlaidai buvo suteikiami tik per Marijos, Angelų Karalienės, šventę nuo rugpjūčio 1 dienos 12 val. iki rugpjūčio 2 dienos 12 val. nakties visoms pranciškonų bažnyčioms. Vyskupų prašomas šv. Sostas dabar suteikia Porciunkulės atlaidus ir kitoms bažnyčioms. Būtinos sąlygos atlaidams gauti: išpažintis, švč. Komunija, bažnyčios lankymas, šeši „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui“ popiežiaus intencija.
Vakarop šventės renginiai persikėlė į miesto stadioną. Šventės vedėja Daiva Tamošiūnaitė – Budrė kvietė visus aktyviai įsilieti į šventės šurmulį. Buvo pagerbti miesto tvarkingiausių sodybų šeimininkai. Jiems rajono meras Juozas Mažeika, jo pavaduotojas Vytautas Ročys, Seimo narys Dainius Budrys, Salantų miesto seniūnas Kazimieras Galdikas ir kultūros centro direktorė S. Preibienė įteikė padėkos raštus ir pakvietė į pažintinę kelionę po Klaipėdos botanikos sodą. Iki pat vidurnakčio Salantų miesto stadione skambėjo dainos, aidėjo plojimai, netrūko padėkojimų ir nuoširdžių linkėjimų bei sveikinimų, žmonės linksminosi, bendravo, susitiko seniai nesimatę draugai ir giminaičiai.
Vainiką tradicinei miesto šventei uždėjo įspūdingi fejerverkai.
Vitalija Valančiutė
