Istorikas M. Pretorijus pamini pievos žolynų – kupolių rinkimo Joninių išvakarėse paprotį, apeiginį alaus gėrimą, kupolių puokštės iškėlimą prie vartų, pro kuriuos bus vežami nukirsti rugiai. Daugelyje šaltinių pateikiama duomenų apie kitus Joninių papročius – ugnies deginimą, ratelių ėjimą aplink laužą bei šokinėjimą per ugnį, apie gydymąsi Joninių išvakarėse vaistingaisiais augalais, derliaus, sveikatos, vedybų būrimus. Apie Jonines pats gamtos suvešėjimas. Aišku, kad ir vaistingieji augalai tada turi daugiausia gydomųjų savybių. Istoriniai šaltiniai mini, kad Rasos šventės išvakarėse visa padangė liepsnoja gaisrais. Ugnis – tai gėris. Kuo plačiau pasklis šviesa, tuo didesnė palaima žmonėms. „Jei daug šviesų apylinkėje matyti, bus geri metai“,- sakydavo žmonės.