Salantams – 455

Susirinkusiuosius linksmino Salantų folklorinis ansamblis, „Birutės“ kapela iš Klaipėdos ir liaudiškos muzikos kapela „Joldija“ iš Nidos. Vakarop šventės renginiai persikėlė į miesto stadioną. Praūžusi smarki liūtis neišbaidė nei žiūrovų, nei atlikėjų. Mažieji šventės dalyviai grožėjosi spektakliu „Pasaka apie piktą princesę“. Visą miestą išjudino spalvinga eisena, kurioje Skuodo meno mokyklos pučiamųjų orkestras ir gausus būrys linijinių šokių šokėjų. Visas stadionas bangavo nuo smagių linijinių šokių. Į šventę šių šokių mėgėjai atvažiavo iš Klaipėdos, Gargždų, Darbėnų. Per lietų stadione šėlo ir namiškiai – Salantų linijinių šokių grupė, vadovaujama Almos Preibienės.Ta puiki nuotaika tvyrojusi šventėje išbaidė ir lietaus debesis, tad visi galėjo slėpti skėčius ir linksmintis.  Seimo narys D. Budrys, rajono mero pavaduotojas Vytautas Ročys, Salantų miesto seniūnas Kazimieras Galdikas ir SKC direktorė S. Preibienė padėkos raštais apdovanojo šventės rėmėjus ir tvarkingų sodybų šeimininkus. O svečiams iš Vilniaus D. Budriui ir Ž. Žvaguliui lauktuvių įdavė po bandą gardžiojo Salantų pyrago. Jubiliejine juosta papuoštas ir padėka apdovanotas buvo ir Salantų sporto organizatorius Romualdas Leknius, minėjęs garbingą 70 – ąją sukaktį. Susirinkusius Salantų miesto stadione prieš „Zuzi fiestą“ „apšildė“ SKC kapela, vadovaujama Evaldo Puškoriaus ir Plungės sporto centro „Šou dance“ kolektyvo merginos. O tada… prasidėjo linksmiausia šventės dalis – „Zuzi fiesta“. Keletą valandų trukusiame koncerte pasirodė Eglė Jakštytė, grupė „BM“, „Patruliai“ ir, žinoma, garsusis žemaitis Žilvinas Žvagulis su žmona Irena Starošaite.   Kaip sakė šventėje pakalbinti salantiškiai, žinoma, nemažai žmonių suplūsta į penktadieninius turgus, bet tiek scenos žvaigždžių ir tokios gausybės žiūrovų sulaukiama tik kasmet vykstančioje tradicinėje miesto šventėje. Salantiškiai juokavo, kad, nors ir daug ko šiame mieste trūksta, bet įspūdinga miesto švente galima pasigirsti, ne gėda gimines ir draugus ir iš didmiesčių pasikviesti.  Vainiką tradicinei miesto šventei uždėjo įspūdingi fejerverkai.  

Pradžioje šiuo vardu Subasio kalno benediktinai vadino savo mažytį, miško apsuptą žemės kampelį Asyžiaus priemiestyje, kur stovėjo Marijos, Angelų Karalienės, bažnytėlė. Vėliau taip imta vadinti VI amžiuje statytą bažnytėlę. Nuo 576 metų prie jos gyveno keli benediktinai, bet 1175 metais pradėjusią griūti bažnyčią jie apleido. Tik šv. Pranciškus pasigailėjo Porciunkulės ir 1209 metais ją atnaujino. Šv. Pranciškus čia į savo ordiną priėmė pirmuosius brolius, iš čia juos siuntė sakyti pamokslų, čia kviesdavo kapitulas, vienuolės abitu apvilko šv. Klarą, čia jis ir mirė. Vėliau, statant šioje vietoje Marijos, Angelų Karalienės, baziliką, Porciunkulė buvo išsaugota bazilikos viduje. 1216 metais šv. Pranciškus gavo popiežiaus Honorijaus III malonę, kad tikintieji, atlikę išpažintį ir lankydami Porciunkulės bažnytėlę, gautų visuotinius atlaidus. Pradžioje atlaidai buvo suteikti tik kartą per metus (rugpjūčio 2-ą dieną), vėliau popiežiai juos suteikdavo kasdieną Porciunkulę lankantiems ir net toties quoties, t.y. tiek kartų, kiek kartų dienoje ją aplankys. Dar vėliau Porciunkulės atlaidai buvo suteikiami tik per Marijos, Angelų Karalienės, šventę nuo rugpjūčio 1 dienos 12 val. iki rugpjūčio 2 dienos 12 val. nakties visoms pranciškonų bažnyčioms. Vyskupų prašomas šv. Sostas dabar suteikia Porciunkulės atlaidus ir kitoms bažnyčioms. Būtinos sąlygos atlaidams gauti: išpažintis, švč. Komunija, bažnyčios lankymas, šeši „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui“ popiežiaus intencija.