Per Porciunkulę atsisveikino su klebonu
Istoriškai taip susiklostė, kad Žemaitijoje Porciunkulės atlaidus imta švęsti būtent Salantuose. Jie kasmet sukviečia nemažą būrį tikinčiųjų, norinčių gauti visuotinius atlaidus. Porciunkulė buvo švenčiama net ir tarybiniais laikais – ši tradicija buvo nepertraukiama. Šie atlaidai ypatingi tuo, kad per juos į Salantus grįžta buvę salantiškiai, kitur gyventi išvykę jauni žmonės, senbuviai. Tai ne tik religinė šventė, bet ir gražus žmonių susiėjimas ir pabuvimas kartu.
Šių metų Porciunkulės atlaidai buvo išskirtiniai tuo, kad tikintieji atsisveikino su septynerius metus parapijai tarnavusiu klebonu Petru Smilgiu. Atsisveikindamas su parapijos tikinčiaisiais klebonas padėkojo visiems parapijiečiams už bendravimą, bendradarbiavimą, palaikymą, nuoširdumą, kartu praleistus metus dirbant darbus, kurie gražino parapiją. Pasidžiaugė, kad kartu su salantiškiais tvarkydami bažnyčią, susitikdami, pažindami vienas kitą dvasiškai augo ir tobulėjo.
,,Noriu tarti ačiū visiems, kurie mane pažino, su kuriais bendravome, dirbome. Gyvenime teko pažinti vakarietiškos tikinčiųjų kultūros, kuri grįsta savanoriška veikla išlaikant parapiją, džiaugiuosi, kad ir Salantų parapijoje teko išvysti tuos pirmuosius savanoriškos veiklos daigus, džiaugiuosi žmonėmis, kurie negailėdami savo laiko ir lėšų stengėsi, kad parapija gražėtų. Nuoširdžiai dėkoju jums už ėjimą į priekį ir augimą kartu, už šypsenas, maldą, širdies šilumą, bendravimą, vandens stiklinę, pietus… Visa tai, suprantu, turėjo daug gilesnę, dvasingesnę prasmę“, – kalbėjo P. Smilgys.
Salantų kultūros centro direktorė Stasė Preibienė visos Salantų bendruomenės vardu padėkojo klebonui už tarnystę parapijai, palinkėjo ištvermės ir sveikatos vedant tikėjimo keliu kitos parapijos tikinčiuosius, rajono meras Juozas Mažeika pasidžiaugė klebono inicijuotais darbais, įrengtais parapijos namais, kuriuose gali rinktis salantiškiai.
Salantų seniūnas Kazimieras Galdikas kalbėjo, kad Porciunkulės atlaidai – tai starsi simbolinis laikas, kada arba sutinkamas naujas klebonas, arba išlydimas jau atitarnavęs savo laiką paskirtoje parapijoje.
Su klebonu taip pat atsisveikino ir Imbarės seniūnas Antanas Turauskis, salantiškė Aldona Anužienė bei Telšių vyskupijos Katechetikos centro metodininkė Margarita Petrauskaitė.Salantiškiai kleboną P. Smilgį išlydėjo garsiais plojimais bei sugiedoję ,,Ilgiausių metų“.
Netrūko renginių
Salantų miesto šventė su pertraukomis švenčiama jau dvidešimt metų. Pirmą kartą buvo surengta, kai miestas minėjo 440 mietų jubiliejų – 1996 metais. Šiemet Salantai skaičiuoja jau 460 metų.
,,Miesto šventė visada mums, salantiškiams, yra ypatingas įvykis, nes į ją susirenka ne tik vietiniai žmonės, bet mielai sugrįžta į tėviškę jau ir išvykusieji gyventi kitur, susitinka giminės, bičiuliai. Tai graži bendystės šventė, sukviečianti visus buvusius salantiškius iš tolimiausių Lietuvos kampelių, užsienio.
Taip pat džiugina, kad mūsų parapijoje garsūs Porciunkulės atlaidai pritraukia ir nemažai tikinčiųjų iš kitų parapijų“, – kalbėjo S. Preibienė.
Salantų miesto šventė tradiciškai prasidėjo futbolo turnyru, kuriame šiemet žaidė jaunimo komandos. Tai teikia vilties, kad futbolas, kuriuo nuo seno garsėjo Salantai, nepraras savo populiarumo.
Miesto šventės proga Kultūros centre taip pat buvo atidaryta paroda ,,Salantai senose fotografijose“. Parodos sumanytojas ir iniciatorius – žinomas Salantų visuomenininkas, istorijos tyrinėtojas Paulius Vaniuchinas. Parodoje eksponuojama per 60 nuotraukų, kuriose atsispindi senasis Salantų gyvenimas nuo 1926 m. iki 1940 m.
,,Fotografijos yra iš mano asmeninio archyvo, kuriame turiu sukaupęs per 200 nuotraukų. Prieš gerą dvidešimtmetį, 1996 m., kai buvo tvirtinamas Salantų herbas, taip pat buvo paroda apie miesto praeitį. Šiai parodai, skirtai miesto šventei, atrinktos nuotraukos, kuriose vaizduojamas Smetonos laikų Salantų gyvenimas: buitis, darbai, šventės, žmonės… Paroda norėjosi tarsi parodyti, iš ko kilo, kaip susiformavo Salantų, jo žmonių charakteris, kodėl esame tokie, kokie esame. Salantai – ypatingas miestas, nes čia gyvena ypatingi žmonės. Mus visame rajone, manau, garsina patriotiškumas“, – pasakojo parodos sumanytojas Paulius Vaniuchinas, kuriam, pasak jo paties, Salantai, jų istorija yra viskas, gimtasis miestas yra gražiausias ir mieliausias žemės kampelis.
Dvasingumo miesto šventei suteikė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje skambėjęs klasikinės muzikos koncertas ,,Ave Marija“, į kurį susirinko nemažas būrys salantiškių ir miesto svečių.
Salantų miesto šventė neįsivaizduojama ir be kasmet vis labiau didėjančios tautodailės bei amatų mugės, kurioje kiekvienas gali atrasti sau mielų ir reikalingų daiktų – rankdarbių, papuošalų, keramikos ir medžio darbų, saldumynų, vaistažolių –, kuriuos siūlo ne tik vietiniai amatininkai bei tautodailininkai.
,,Organizuodami šventę stengiamės, kad kiekvienas joje atrastų tai, ko nori, stengiamės nepamiršti nei mažo, nei seno. Pasirūpinome, kad vaikams būtų smagu šėlti su ,,Linksmojo lagamino“ komanda, kuri atvyko iš Klaipėdos paruošusi smagią programą. Jaunimui tradiciškai organizavome jaunimo gyvo garso muzikos koncertą ,,Gyvasis vanduo“, suaugusiuosiu kvietėmė pasiklausyti meno kolektyvų koncerto prie Tūkstantmečio paminklo, visus kvietėme dalyvauti šventinėse eitynėse, įsisukti į linijinių šokių šėlsmą, pasiklausyti populiariosios muzikos koncerto“, – apie tai, kad šventė patiktų visiems, akcentavo S. Preibienė.
Šiemet susirinkusius į šventę linksmino Salantų kultūros centro Vaclovo Kaubrio vadovaujamas vokalinis ansamblis, Evaldo Pučkoriaus – Salantų kultūros centro kapela, Antano Žvinklio – Žvainių skyriaus mišrus vokalinis ansamblis, Danutės Venckienės – Salantų kultūros centro folkloro ansamblis ,,Sietuva“.
Šventę tradiciškai papuošė spalvinga dalyvių eisena, lydima Sedos pučiamųjų orkestro ir šokėjų, o vakare, prieš dangų nušviečiant šventiniams fejerverkams, skambėjo populiariosios muzikos koncertas – Vytauto Šiškausko, grupių ,,Vairo“ ir ,,Sos“ atliekamos dainos.
Skulptūra ,,Bangpūtys“ – simbolinis ryšys su praeitimi
Salantų dvaro parke miesto šventės proga atidengta akmens skulptūra ,,Bangpūtys“. Šios skulptūros autorius – Viliaus Orvido sūnėnas, salantiškis Juozas Žilinskis, kuris pirmasis Lietuvoje mitologinį dievą Bangpūtį ištašė lauko akmenyje.
Dar būdamas gyvas liaudies meistras, akmentašys Vilius Orvidas, garsios Orvidų sodybos–muziejaus įkūrėjas, puoselėjo mintį ir vylėsi Salantų dvaro parke įkurti akmens ir medžio skulptūrų parką, kuriame jungtųsi gamtos ir žmogaus sukurti objektai. V. Orvido kūrybinė minties puoselėtojai pradėjo vykdyti ilgalaikį projektą ,,Liaudies meistro, akmentašio Viliaus Orvido kūrybinės minties tęstinumas Salantų dvaro parke“, kurio tikslas plėtojant lauko akmens ir medžio meną, kalvystės tradicijas, įtraukiant krašto akmentašius, medžio drožėjus bei kalvius sukurti skulptūrų parką Salantų dvaro parke, garsinti žymaus žemaičio, kraštiečio V. Orvido vardą.
Juozo Žilinskio skulptūra ,,Bangpūtys“ simboliškai atveria duris į projektą, į naują Salantų dvaro parką. ,,Tikimės, kad Juozo Žilinskio pavyzdžiu paseks ir kiti mūsų kraštiečiai, kurie savo darbais prisidės puošdami Salantų dvaro parką, kurį yra puoselėję didikai Vainiai, Gorskiai, Oginskiai“, – atidengiant skulptūrą kalbėjo S. Preibienė.
Skulptūros autorius padėkojo visiems, padėjusies įgyvendinti kūrybinę mintį. ,,Labai džiaugiuosi salantiškiais, kurie nesitikėdami jokio atlygio pagelbėjo, kad skulptūra būtų savo vietoje. Įsitikinau, kad gyvenu krašte, kurio žmonės yra nuoširdūs ir bendruomeniški, susitelkia bendram darbui, kuriuo gražinamas, puošiamas gimtasis miestas“, – kalbėjo J. Žilinskis.
Savo darbu, pasak paties skulptūros autoriaus, jis norėjęs atskleisti lietuviškumą, tautiškumą, ryšį su senuoju pagonišku tikėjimu, kuris yra visų mūsų šaknys, laikančios prie gimtosios žemės.
,,Bangpūtys – audros dievas, kovotojas prieš vandenį, reiškiantis ne tik vandens bangas, bet ir smarkų lietų, audrą. Simboliškai Bangpūtys yra tarsi sergėtojas nuo smarkių potvynių ir liūčių, kurios, pasak padavimų, dažnai užliedavo senąją Salantų gyvenvietę. Dabar salantiškiai galime būti ramūs, nes turėsime sergėtoją nuo potvynių ir liūčių“, – skulptūros simbolinę prasmę pristatė S. Preibienė.
,,Senąjį pagoniškąjį dievą Bangpūtį ištašiau lauko akmenyje norėdamas atskleisti ir parodyti mūsų, žemaičių, stiprumą, charakterio tvirtumą. Baigus šį darbą, džiaugiasi ir virpa širdis, o tai yra didžiausias atlygis. Tikiuos, kad šis Bangpūtys Salantams atpūs tik sėkmę ir palankius įvykius“, – šypsodamasi kalbėjo J. Žilinskis.
Šventinę skulptūros juostą perkirpo jos autorius Juozas Žilinskis, Salantų seniūnas Kazimieras Galdikas, mero pavaduotoja Danutė Skruibienė.
Apdovanojo nusipelniusius Salantams žmones
Iškilmingos Salantų miesto šventės ceremonijos metu Mero padėkomis buvo apdovanoti aktyviausi ir labiausiai Salantams nusipelnę žmonės.
Mero pavaduotoja Danutė Skruibienė pasveikinusi susirinkusius į šventę salantiškius ir miesto svečius padėkas įteikė skulptoriui Juozui Žilinskiui už Salantų miesto istorinės atminties puoselėjimą, idėją gražinti miestą, darželio direktorei Adelei Pociuvienei už ilgametį, nuoširdų, prasmingą pedagoginį darbą, mažųjų salantiškių auklėjimą, Salantų gimnazijos direktoriui Vaidučiui Butkui už nuoširdų ir ilgametį vadovavimą gimnazijos bendruomenei, jaunosios kartos ugdymą, gydytojui Jonui Šilinskui gražios sukakties proga ir už ilgametį ir pasiaukojantį darbą rūpinantis salantiškių sveikata, ,,Bičiulių“ klubo pirmininkui Adolfui Stanevičiui už aktyvią ir nuoširdžią visuomeninę veiklą bei Vaidai ir Arūnui Zubėms už širdies gerumą globojant ir auklėjant į savo šeimą priimtus vaikus.
Nepamiršti ir Salantus puošiantys, savo sodybas puoselėjantys gyventojai. Buvo paskelbta per 40 tvarkingų sodybų gyventojų puoselėjančių savo namų aplinką. Padėkos įteiktos labiausiai savo sodybas išpuoselėjusiems Irenai ir Antanui Baltriukams, Aldonai ir Arvydui Venslauskams, Renatai ir Stasiui Bružams bei Virginijai ir Adomui Kuzminskams.
Salantų kultūros centro direktorė Stasė Preibienė, kuriai teko šventės organizaciniai rūpesčiai, pasidžiaugė, kad į renginius rinkosi žmonės, linksminosi, bendravo. „Puiku, kad žmonės turėjo galimybę stabtelti kasdienybėje, pasidžiaugti bendravimu vienas su kitu“, – kalbėjo S. Preibienė.
Informacija: “Pajūrio naujienos”