Naujienos

Saulėtoj vasarėlėj – Reketei 500

00_small
0

Per rajoną vilnija kaimų ir kaimelių jubiliejai. Ši liepa 500 metų sukaktį dovanojo Reketei. Ta proga liepos 2 dieną šiame kaime buvo atidengtas stogastulpis ir surengta smagi vasaros šventė Žvainiuose “Saulėtoj vasarėlėj – Reketei 500”.

„Laiko vežimas vis rieda ir rieda, o mes kaip ir anksčiau skubame, bėgame ir kartais net nepastebime, jog vieta, kurioje gyvename – nuostabi, nes kiekvieną akimirką joje atsiranda kas nors naujo, jaudinančio, kas nors nepakartojamo ir gniaužiančio kvapą. Laikas – tai mūsų metai, valandos ir akimirkos, visas mūsų gyvenimas – tarsi upelio vanduo: čia ramiai čiurlena, čia jau šniokšdamas skverbiasi pirmyn pro kely pasitaikančias kliūtis. Toje laiko tėkmėje žmogus yra niekas, jei negerbia savo šaknų. Juk kiekvienas mes suleidžiame šaknis į kurią nors vietą, kad ją galėtume pavadinti vienu vieninteliu svarbiu vardu – namai. Gražus tas Reketės kaimas, apsuptas akimis sunkiai aprėpiamų laukų, kalvų ir miškų. Šis kraštas turtingas savo praeitimi, iškiliais žmonėmis“, – prieš atidengiant jubiliejinį stogastulpį, kalbėjo renginio organizatorė Aušra Dvarionienė.
Pervertus Reketės kaimo istorijos puslapius paaiškėjo, kad šioje vietoje gyvenama jau nuo I tūkstantmečio pradžios. O XIV a. II pusėje pradėjo kurtis Reketės kaimas, kuris pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1511 m. XVI a. II pusėje buvo suformuotas valkinis – gatvinis kaimas, buvęs Platelių seniūnijos teritorijoje. 1585 – 1593 m. čia gyveno 52 valstiečių šeimos. Reketės kaimo gyventojai buvo katalikai, kurių dvasiniu gyvenimu nuo XV a. rūpinosi Mosėdžio, o nuo XVIII a.  – Salantų bažnyčių kunigai, 1925 m. Reketėje buvo 25 ūkiai. Vykdant Lietuvos žemės reformą, gatvinis kaimas buvo išskaidytas į vienkieminius ūkius. Sovietmečiu kaimas priklausė Imbarės kolūkiui. Dabar Reketėje oficialiais duomenimis yra registruoti 67 gyventojai. Žinoma, šis kaimas turi ir kuo pasidžiaugti. Jį garsina darbštūs ūkininkai Regina ir Antanas Vaškiai, Gedas Kietelis, Joana ir Kazys Vaškiai, Henrikas Jokubauskas, Magdutė ir Juozas bei Jolanta ir Saulius Kazbaraičiai.
Imbarės bendruomenės pirmininkei Bronei Buivydienei perkirpus simbolinę juostelę, juosusią naująjį stogastulpį, o Salantų parapijos klebonui Petrui Smilgiui jį pašventinus, reketiškiai visus svečius vaišino namine duona, sūriu su šviežutėliu Reketės laukais kvepiančiu medumi. Stogastulpio autorius salantiškis tautodailininkas Liudas Ruginis linkėjo, kad šis darbas būtų prisiminimas to, ką kasdien privalome įkurti savo širdyse, savo dvasioje, nušviesdami kelią sau ir kitiems. Žmonės sakė tikį, jog ši vieta taps kaimo žmonių bendravimo vieta, verčianti sustoti ir susimąstyti. Šis stogastulpis papuoš Reketę, savo išskirtinumu skleis šilumą, džiugins ateinančias kartas, saugos kaimo žmonių ramybę, ramins jų širdis bėdoje ir džiugins linksmumo akimirkomis.
Po to visi norintieji buvo pakviesti prie Žvainių bendruomenės namų vykusią šventę, kur netrūko skambių dainų, linksmų šokių, plačių šypsenų, gražių padėkos žodžių ir net išsiskyrimo liūdesio. Gitaristų ansamblio vadovei A. Dvarionienei tai buvo atsisveikinimas su ansamblio nariais, kurie, gražiai bendravę keletą metų, išvažiuoja studijuoti, kiti ruošis brandos egzaminams.
Šventės svečius linksmino Salantų Kultūros centro vokalinis ansamblis, vadovaujamas Vaclovo Kaubrio, Vydmantų vokalinis ansamblis, kurio vadovė Jolanta Japertienė. Skambias dainas saviškiams dovanojo moterų ansamblis „Imbarietės“, kurias draugėn subūrė A. Dvarionienė.
Bendruomenės namuose veikė fotografijų paroda „Reketė vakar ir šiandien“. Padėkos raštais ir atminimo dovanėlėmis buvo apdovanoti tvarkingiausių sodybų šeimininkai, ūkininkai, pati jauniausia ir pati vyriausia Reketės kaimo gyventojos – Ema Kazbaraitytė ir Petrė Vaškienė.
Šventės organizatorė A. Dvarionienė pasidžiaugė, kad jau tradicine tampančiai vasaros šventei vėl pavyko rasti rėmėjų, kad iš projekto lėšų Jurgis Dvarionas sumeistravo kilnojamą sceną šventėms organizuoti, kad šventėje dalyvavo daug žmonių, kurie nuoširdžiai linksminosi ir taip praskaidrino savo kasdienybę.
Vitalija VALANČIUTĖ

Nuotraukos Aušros Dvarionienės

Skip to content