By |
Karantinas… Jis smarkiai pakoregavo ir Žvainių skyriaus gyvenimą. Šiandien būtume minėję Tarptautinę šeimos šventę ir susirinkę į tradicinį renginį „Viena šeima – viena širdim!“.
Deja…
Tad šiandien visus Jus norime pakviesti į poetės Giedrės Mičiūnienės eilių ir nuotraukų šventę „Šeima – tai viltis: ten pateka saulė“.
Gegužės mėnuo išties įspūdingas… Pirmasis Gegužės Sekmadienis – Motinos diena – švelniausiomis gėlėmis, vaikų šypsenomis ir dėkingumu pražydusi šventė – pradeda gražų Šeimos švenčių ciklą… Motina – Gyvybės ir Meilės davėja, guodėja, ramintoja… Paskui – Šeimos diena… Šeima – tai valstybės pagrindas, tai atomas, iš kurių susidaro valstybė. Kuo tampresni ryšiai šeimoje, tuo ji tvirtesnė – tuo stipresnė ir valstybė… Tėvo diena baigia ciklą… Tėvo žodžiai – tvirti, bet malonūs; darbai sunkūs, bet plūsta tokie lengvi prisiminimai… Šeima – tai Meilė, Ramybė ir Taika. Tai Gėris, Svajonės ir Saulė… Šeima – tai Gyvenimas: Tikėjimas, Viltis ir Meilė…. Per amžius…
Ir dar šiek tiek apie poetę iš Zarasų Giedrė Mičiūnienė. Nėra tokių žodžių, kuriais galėtų išsakyt nuostabą, gėrėjimąsi, džiaugsmą, kad mūsų Lietuvoj yra tokių Kūrėjų, tokių žodžio meistrų, tokių žodžio menininkų. Neįvertintų, drįsčiau pasakyti. Juk tai didelių žinių, meilės žmogui ir savo kraštui, įkvėpimo, vilčių uraganas. Kas galėtų suskaičiuoti, kiek autorės širdy kambariukų, kad sutilptų ir nesusimaišytų eilės apie gyvenimą, viltį, meilę, atjautą ir visus kitus dalykus. Be galo didelė kūrėjos širdis, platūs jausmai ir gilūs išgyvenimai…
Aš tik dabar supratau ką kūryboje reiškia žodis „stipru“. Jei po pirmų eilučių netenki žado, o skaitomo kūrinio pusiaukelėj turi sustoti, atsikvėpt, nuramint „lekiančią“ širdį ir… skaityti toliau, tai, tai…. nepaprasta. Tikrai taip, Giedrės kūryba nesutelpa žodyje „gražu“. Todėl dažnai, perskaičius Jos eiles, nerandama žodžių, kaip išreikšti džiugesį ir nusistebėjimą tokiu gebėjimu perteikti viską taip nepaprastai paprastai.
Eilėraščiai labai taiklūs, paliečiantys jautriausiais sielos stygas, nusakantys Būties esmę „nuo – iki“. Kiekvienas kūrinys pilnas gilios išminties, gerumo, pasiaukojimo, vilties, nuolankumo, tikėjimo ir pasitikėjimo, meilės… Autorei žodžiai besąlygiškai paklūsta, apie ką berašytų, visada suskamba prasmingai, jausmingai ir giliai…
Pagrindiniai kūrybos motyvai – didžiulė, neaprėpiama Meilė gyvenimui ir Dėkojimas. Gyvenimas yra visoks, todėl natūralu, kad tiek šviesesnių, tiek tamsesnių dienų pasitaiko kiekvienam – manau, knygoje skaitytojai atpažins dalį savęs, eilėraščiai atliepia labai pažįstamus ir vienaip ar kitaip išgyventus dalykus. Naujų idėjų ir įkvėpimo suteikia naujos patirtys, o daugiausia tokių nutinka – žinoma, GYVENANT. Eilėraščių sėkme būtų galima laikyti atvirumą, tikrumą ir gyvus, žmogaus „Esatį“ atspindinčius žodžius.
Šio autorės eiles galima pavadinti Giesme… Giesme gerumui, meilei Mamai, Tėvui, Šeimai, meile artimui ir Dievui, žmogiškumui, supratingumui. Jo tarsi supintos iš įvairiaspalvių gijų. Kaip ir pats gyvenimas. Tose gijose – išėjusių artimųjų ir draugų atminimas, gamtos prisiglaudimas, banguota laiko tėkmė, mintys apie „Esatį ir Būtį“, apie „Nebūtį“. Giedrė yra tose praeities ir dabarties gijose, vis dar negalinti atsistebėti šiuo pasauliu ir jo stebuklais.
Žiūrėkite nuorodą:
https://www.facebook.com/ Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė
|
