Naujienos

Tradicinė Rasos šventė „Žolynuos vasara pražydo…“

10
0
Tradicinė Rasos šventė šiais metais skaičiuoja jau trečius metus. Nuostabi Rasos šventė, apjuosianti senąsias tradicijas ir apeigas, vyko prie Gaidžio koplyčios, nuostabios gamtos ir šventumo paliestame kampelyje.

Galbūt dar ne visi žino, bet Gaidžio koplyčia ypatinga Salantams, salantiškiams. Prieš kelis šimtus metų, kai beveik viskas buvo užlieta, o vanduo vis atslūgdavo ir keisdavosi jo lygis, žmonės meldė Lietuvių vandens dievo Bangpūčio (vaizduojamas su dviem burnom ir Gaidžiu ant viršaus), kad vanduo atslūgtų. Jie išmeldė, kad Gaidžio kalnas liktų neapsemtas. Atsivėrė ne tik Gaidžio kalnas, bet ir ištisos pievos aplink jį. Nuo to laiko Gaidžio koplyčia yra šventa, o ten vykusi Rasos šventė taip pat kuria šventumo jausmą.

Šiais metais, kaip pats šventės organizatorius Liudas Augaitis teigia, šventė buvo ypatinga. „Rasos šventė suburia visus draugėn, moko būti geresniais, artimesniais, sukuria šventumo jausmą. Šių metų šventė nustebino žmonių aktyvumu ir noru kartu atlikti senąsias tradicijas ir apeigas. O dainuojamos sutartinės šiais metais suteikė ypatingą stiprybės jausmą“- dalijosi įspūdžiais šventės organizatorius.

Šventėje buvo sulaukta svečių iš visos Lietuvos: Laukuvos, Kelmės, Kauno, Vilniaus. Šventėje dalyvavo tokie laukti svečiai kaip tikras žemaitis Vaidotas Digaitis su šeima – Iškilus Žemaitukų augintojas, raitelis, žirgais apkeliavęs Baltijos jūrą. Jis yra jojęs su grupe raitelių prie Juodosios jūros ir į Krokuvą, Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto Meilės keliu. Taip pat garbus svečias Vaidila Valdas Rutkūnas – Tradicinės kultūros Kelmėje ilgametis puoselėtojas ir jaunimo švietėjas.

Taipogi Tradicine Rasos švente atvyko pasimėgauti „Raitijos“ skautai iš visos Lietuvos. Neabejingas liko ir Salantų, kaip šventės organizatorius teigia – šviesusis, elitinis jaunimas, kurie visada dalyvauja, domisi tautiškumu ir žengia koją kojon su organizatoriumi Liudu Augaičiu. Neveltui dar save juokaudami vadina „Liudžio grupe“.

Šventė rituališkai žengiantiems pro vartus prasidėjo šaltinėlio vandens pilimu ant rankų. Prieš tai grįžtančius pakupoliavus. Vyko pagrindiniai ritualai, tokie kaip pasveikinimas, kupolės iškėlimas, apvaikščiojimai, aukuro kūrenimas, prie kurio buvo pagerbiami protėviai, karžygiai; prašoma ugnelės Gabijos būti paklusnia, šilta, nedaryti žąlos ir t.t. Susirinkę dainavo sutartines, šoko, mėgavosi vienas kito draugija, laužu naktyje ir laukė saulėtekio.

Arvydo Gurkšnio nuotraukos

Skip to content