Visi žinome, kad pagrindinis Velykų akcentas yra raštais išmargintas kiaušinis. Nuo senų laikų iki pat šių dienų juos margina suaugę ir vaikai, kaimo žmonės ir miestiečiai. Kur ir kada atsirado šis paprotys nėra žinoma, tačiau jį turi daugelis tautų. Lietuvoje margučių dažymas minimas vienoje Martyno Mažvydo Giesmės Šv. Ambraziejaus dedikacijoje. Dar IV amžiuje marginti kiaušiniai aptikti Vormso apylinkėse ( Vokietijoje), Opolėje ( Lenkijoje) rasta X amžiuje vašku margintų kiaušinių lukštų… Renginio organizatorė Aušra Dvarionienė projektinės ,,Amatų mokyklėlės” dalyviams pasakojo apie lietuviškų margučių spalvas. XIX-XX a. pradžios margučių spalvos buvo juoda ar rusva, baltas ar gelsvas raštas. Seniau kaime kiaušinius dažydavo natūraliais augaliniais dažais: medžio kerpėmis, svogūnų lukštais, rugių želmenimis, beržų lapais ir pan. Lietuviai ypač mėgo juodai dažytus margučius, nes jie simbolizavo žemę, auginančią žolę,gamtos pabudimą. Dažydavo ir raudona spalva, nes ši spalva -kraujo spalva, simbolizavo gyvybę. Populiari buvo ir violetinė spalva. Su dideliu smalsumu ,,mokyklėlės” dalyviai apžiūrinėjo atneštą literatūrą apie įvairius ženklus ir simbolius, naudojamus margučių raštų kompozicijose. O jų labai daug. Tai saulutės, kryžiukai, žalčiukai, eglutės, paukščio pėdelės, žiedeliai, taškeliai, brūkšneliai, vingeliai, trikampėliai, kryželiai ir kt.